Teatro aikštėje nuo penktadienio vakaro koncertavę spalvingais tautiniais kostiumai apsirengę festivalio „Lauksnos“ dalyviai parodė, ką gali ir moka. Vienas po kito į sceną kopę lietuvių, latvių, estų, setų, makedoniečių, bulgarų, kroatų, gruzinų, ispanų liaudiškų dainų ir šokių ansambliai žiūrovus pakerėjo polifoninių dainų dermėmis, energingo tradicinio muzikavimo ritmais bei šokiais.
Pagrindinėje festivalio arenoje šalia paminklo Toravo Anikei įsikūrė tautodailininkų miestelis – savo dirbinius siūlė kalviai, juvelyrai, medžio drožėjai, audėjai, buvo galima paragauti tautinio paveldo patiekalų - elnienos ir bebrienos dešrelių. gilių kavos ir kitokių skanėstų. Pristatytos kryždirbystės, Mažosios Lietuvos sietynų, juostų audimo, kiaušinių marginimo, tapybos, kitokių liaudiškų amatų tradicijos.
Penktadienio vakaro kulminacija tapo skardžiabalsio Tbilisio vyrų choro „Shavnabada“ ir Ispanijos ansamblio „Arandano Compania Flamenca“ koncertai. Žiūrovai žavėjosi ir senovinių gruzinų polifonija, ir aistringomis flamenko dainomis bei šokiais („cante“), palydimais virtuoziško grojimo akustine gitara, perkusijos ritmų („cajon“).
Pagrindinėje scenoje žaižaravo latvių grupės „Suitu sievas“, estų „Sorroseto“, makedoniečių giminės dainininkų „Trio Gavrovski“, kroatų šokių ir dainų ansamblis „Sinovi Atara“. Koncertavo Azerbaidžano dainavimo ir muzikavimo tradiciniais styginiais instrumentais "taro" grupės „Araz" meistrai.
Audringais plojimais pasveikintos legendinio bulgarų ansamblio „Bistritsa“ bobutes – jos "Lauksnų" scenoje žvaliai trepsėjo ir dainavo kartu su savo anūkėmis. Atlikėjos iš to pačio Bulgarijos kaimo atskleidė iki šiol gyvuojančias tik jų etnografiniam regionui būdingas apeigų dainavimo, šokių, persirengėlių ritualo tradicijas.
Su flamenko ritmais senamiestį užliejusia grupe „Arandano Compania Flamenca“, kurioje gitara groja ir lietuvis, flamenku susižavėjęs Ispanijoje gyvenantis Andrius Masilionis, publika ilgai nenorėjo atsisveikinti. Garsi flamenko šokėja Jazmina Centeno į „Lauksnų“ festivalį atvyko su savo nuolatiniais partneriais - dainininke Alicia Acuna ir perkusininku, muzikantu bei kompozitoriumi Antonio Montiel'u.
Ispanai žiūrovų aistras kaitino Andalūzijoje gimusio flamenko šokiais, išskirtine juos lydinčių melodijų maniera, virtuoziškomis gitaros ir perkusijos variacijomis. Flamenko menas perteikia subtiliausius žmogaus sielos virpesius, tai - tarytum nesibaigianti sakmė apie gyvenimą ir mirtį, meilę ir neapykantą, gėrio ir blogio kovą.
Balsingesni ir drąsesni žiūrovai, festivalio rengėjų ir dalyvių paraginti, drauge mokėsi giedoti sutartinių. Teatro aikštės ekrane demonstruojami mokomieji filmai publikai padėjo geriau pažinti ir suvokti liaudiškas įvairių tautų kultūros ir meno tradicijas, įtrauktas į UNESCO pasaulio vertybių sąrašą.
Šventės dienomis Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro drabuotojai atidarė unikalią parodą „Lietuva pašto siuntoje“. Tai - keliaujanti ekspozicija, pristatanti garsiausius į UNESCO sąrašą įtrauktus mūsų krašto gamtos, architektūros ir kultūros paveldo paminklus
Šeštadienį „Lauksnų“ rengėjai žiūrovus pakvietė į tris įspūdingus renginius Teatro aikštės, Laikrodžių muziejaus erdvėse. Baigiamasis visų festivalio dalyvių vakaro koncertas vyks anapus Kuršių marių - etnografinėje pajūrio žvejo sodyboje.
Klaipėdos valstybinio dramos teatro mažojoje salėje vėlai vakare dar vyko festivalio dalyvių koncertas „Nakties polifonija“.
Nematerialaus kultūros paveldo festivalis „Lauksnos“ įtrauktas į Klaipėdos – šiųmetės Lietuvos kultūros sostinės renginių programą.
