Miesto valdžia kartu su dviratininkų bendruomenės atstovais paskelbė pradedanti trejų metų trukmės projektą, kurio tikslas – smarkiai padidinti dviratininkų gretas, o dviračių takus pažymėjus žaliai jie esą bus geriau matomi tiek dviratininkams, tiek vairuotojams.
Tyrimai atskleidė, kad šiuo metu dviratį kaip transporto priemonę naudoja vos 1 proc. kauniečių (apie 3 tūkst. žmonių). Per trejus metus tikimasi jų gretas padidinti penkis kartus – iki 15 tūkstančių žmonių.
Skambiai dviračių revoliucija pavadintas projektas susideda iš dviejų dalių. Pirmojo etapo metu numatyta įrengti dviračių takus visose Kauno centrinėje dalyje esančiose gatvėse. Kelios išimtys galimos tik tose atkarpose, kuriose to padaryti tiesiog neįmanoma.
Antrojo etapo metu bus nutiestos magistralinės dviračių takų jungtys tarp vadinamųjų miegamųjų rajonų ir Kauno centro.
Kai dažytojai persikraustė į Laisvės alėją ir joje nusidriekė plati ryškiai žalios spalvos juosta, kauniečiai pasiskirstė į dvi priešingas stovyklas.
Vieni svarstė, kad aiškiai išskirtas dviračių takas padės pėstiesiems išvengti susidūrimų su dviratininkais. Oponentai tikino negalintys patikėti, kad miesto valdžia leido taip subjauroti pėstiesiems skirtą Laisvės alėją.
Joje esą neginčijama pirmenybė turėtų būti skirta pėstiesiems, o ne dviratininkams, kurie nevisada saugiai manevruoja ir kelia baimę ramiai žingsniuojantiems žmonėms. Tačiau dviratininkų valdos tik didėja – jiems skirtas takas Laisvės alėjoje paplatėjo nuo 1,7 iki 2,5 metro.
Žalios juostos kontrastas su aplinka išties rėžia akį ir pagrįstai kyla klausimas, ar dėl šios naujovės nereikėjo atsiklausti kultūros paveldo specialistų, architektų ir visų kauniečių nuomonės.
Net įvykdžius planus dviratininkų gretas padidinti penkis kartus, tai bus svarbu vos 5 procentams miesto gventojų. Ar dėl jų tikrai reikia tokių permainų Laisvės alėjoje ir ar tikrai būtina dviratininkams žūtbūt į ją brautis?
Reikėtų neužmiršti, kad dėl oro sąlygų Lietuvoje dviračiais aktyviai važinėjama maždaug pusę metų. Nors galima suskaičiuoti gausybę tokios transporto priemonės privalumų, biure pasirodyti purvu aptaškytais drabužiais rudenį ir mėginti įveikti ledu aptrauktą trasą žiemą ryžtasi ne kiekvienas.
Dėl šios priežasties projektuotojai naujuose verslo centruose siūlo įrengti kuo erdves automobilių stovėjimo aikšteles, nes kol kas automobilio, kaip susisiekimo priemonės, privalumai daugeliui žmonių neginčijami.
Dviratininkų ir pėsčiųjų santykiai taip pat nėra patys geriausi. Neišvengiama net konfliktų, kai dviračių mėgėjai nardo tarp autobusų stotelėje stovinčių ar per pėsčiųjų perėją einančių žmonių. Galbūt jie išties puikiai valdo dviratį, tačiau aplinkiniai žmonės šito nežino ir kartais pasijunta nejaukiai.
Aptarinėdami žaliąsias juostas kauniečiai vis klausinėja, ar jos atsiras ir atnaujintoje Laisvės alėjos dalyje. Savivaldybės atstovai tikino dar neapsisprendę. Jiems tikrai reikės spręsti sudėtingą klausimą.
Išgrįsti dviratininkams skirtas juostas žaliomis trinkelėmis jau per vėlu, o nudažytos ryškiaspalvės juostos tikrai gali šokiruoti.
Kaip atrodys milijonus eurų kainavusi Laisvės alėja, kai tie dažai išbluks ir pradės luptis?
Kaunas nuo senų laikų pelnė žalio miesto vardą, tačiau būtų gerai, kad šią spalvą skleistų medžiai, vejos ir gėlynai. Mėginimai juos pakeisti dirbtinėmis žaliomis juostomis patiks ne visiems.
„Laikinoji sostinė“
