„Mama, o kur mes gulėsime?“ - išsigandęs paklausė mažametis, kai šeima Jūratės gatve atėjo prie jūros ir išpūtę akis žiūrėjo, kurgi dingo jų pamėgta vieta netoli vandens.
Palangos savivaldybės atstovai ir aplinkosaugininkai teigė, kad vėtros padarytus nuostolius bus galima įvertinti kiek vėliau.
„Akivaizdu, kad jūra grąžins dalį nuplauto smėlio, tačiau to gali ir neužtekti. Tokiu atveju reikės iš vietų, kuriose susidarė smėlio sankaupos, paimti ir į labiausiai nukentėjusias paplūdimio vietas pervežti smėlį, suformuoti poilsiautojams patogius paplūdimius“, – trečiadienį sakė Palangos miesto savivaldybės ekologė Reda Kairienė.
Kodėl dalis paplūdimio dingo po vandeniu? Ilgametis Palangos gelbėjimo tarnybos viršininkas Jonas Pirožnikas dar antradienį svarstė, kad paplūdimio dalis prie tilto tapo lengva bangų auka po to, kai nuo prietilčio buvo išvežti akmenys ir numesti į jūrą.
Tačiau ekologė R.Kairienė pateikė kitą versiją – įsivyravus vėjuotiems orams suintensyvėjo krantų erozija (irimas).
„Gamtos jėgoms sudėtinga pasipriešinti ar jų išvengti, todėl labai svarbu nuolat imtis priemonių krantui tvarkyti, kurios padeda sumažinti neigiamas pasekmes. Palangos miesto savivaldybės administracija kartu su Aplinkos ministerija kasmet įgyvendina projektus, susijusius su Pajūrio juostos tvarkymo programos įgyvendinimu.
Apsauginis kopagūbris tvirtinamas žabtvorėmis, šakų klojiniais. Kasmet perteklinis smėlis, susikaupiantis jūros tilto prieigose, paskleidžiamas labiausiai erozijos pažeistose paplūdimio teritorijose. Akivaizdu, kad ir 2011–2012 metais Aplinkos ministerijos įgyvendinto projekto, kai buvo išpilta per 453 tūkst. kub. m smėlio, pasiektas rezultatas leidžia Palangos miesto gyventojams ir svečiams mėgautis plačiais smėlio paplūdimiais“, – teigė Palangos savivaldybės ekologė savo pranešime.
Šiuo metu yra pasirašyta finansavimo sutartis su Aplinkos projektų valdymo agentūra prie Aplinkos ministerijos dėl Palangos miesto centrinių paplūdimių papildymo smėliu.
