Į keistą situaciją patekę kariai mano, jog taip jie šantažuojami, kad pasiliktų kariuomenėje, kur labai trūksta žmonių, o kariuomenės atstovai atkerta, kad tai tik pareiga atlyginti padarytą žalą, nes kariai iš profesinės tarnybos pasitraukė anksčiau.
Savo žodį jau yra taręs ir teismas – jis atmetė krašto apsaugos ministro pasirašytą reikalavimą susimokėti, nes kariuomenė nesugebėjo pagrįsti savo reikalavimų, ir kariui netgi priteisė bylinėjimosi išlaidas.
Tačiau karį pasivijo nauja kariuomenės išrašyta sąskaita, tiesa, jau perpus mažesnė.
Kariškius ginančios organizacijos teisininkai tvirtino, kad Lietuvos karys nėra laisvas rinktis, kaip gyventi, jis tėra sutartimis pažabotas vergas, kurio likimą sprendžia generolai. Tai vis dėlto Lietuvos kariuomenės kariai – patriotai ar vergai?
Paprašė susimokėti
„Lietuvos ryto“ televizijos laidos „24/7“ kalbintas karys negalėjo rodyti veido, pasakyti savo vardo, nes tuoj bus sprendžiamas jo likimas.
Jis nori pirma laiko išeiti iš tarnybos, bet bijo užsitraukti vadų nemalonę.
Pasirodo, išeiti iš tarnybos ar likti, priklauso ne tik nuo jo.
„Karys pagal tarnybos organizacinį įstatymą gali tik pateikti prašymą, bet sprendžia ministras – kaip karalius ar caras. Noriu išleidžiu – noriu neišleidžiu. Čia ir prasideda problemos“, – teigė Karių teisių gynimo centro vadovas Laimonas Jakas.
Problemos mūsų kalbintam kariui prasidėjo tokios, apie kokias jis net nesapnavo savanoriškai apsisprendęs eiti į kariuomenę. Kai sumanė anksčiau palikti tarnybą, jam kariuomenė pateikė sąskaitą.
„Buvo kulkosvaidžio kursai, patekau ten, o dabar prašo susimokėti. Kai pasidomėjau, paaiškėjo, kad reikia mokėti už šovinius, instruktorių algas, socialinį draudimą. Dėl nuvertėjimo liko 600 eurų, o buvo 1800 eurų“, – teigė karys.
„Tai kažkokia nenormali situacija. Kai baigiasi kario sutartis arba ministro įsakymu jis išleidžiamas į atsargą, jam pateikiama sąskaita, kad jis vykdydamas vadų įsakymus dalyvavo vienokiuose ar kitokiuose mokymuose, kursuose ir pratybose. Šiuo konkrečiu atveju situacija juokinga – kariui pateikta sąskaita susimokėti už šovinius“, – aiškino L.Jakas.
Reikėtų skaityti sutartis
Kariai veteranai priminė: vaikinai, skaitykite sutartis, kurias prieš eidami į karo tarnybą pasirašėte. Ten esą viskas juodu ant balto teisininkų parašyta.
„Prieš pasirašant sutartį niekas nedraudžia konsultuotis ar kreiptis į visuomenines organizacijas. Prieš ateidamas į kariuomenę būsimas karys gali paklausti informacijos. Galbūt valstybė detaliau ir aiškiau galėtų išdėstyti įvadą į tarnybą“, – teigė atsargos leitenantas Vaidotas Malinionis.
„Prašoma atlyginti ne už šovinius, o už profesinį parengimą arba mokymą. Kaip bet kuris darbuotojas, jis įgyja tam tikrus gebėjimus pareigoms vykdyti. Profesinės karo tarnybos karys, kuris savanoriškai įsipareigoja atlikti tarnybą, turi pareigą, kuri nustatyta įstatymu.
Jeigu jis neištarnauja tiek laiko, kiek pasižadėjo, turi atlyginti išlaidas, kurias krašto apsaugos sistemos institucijos patyrė suteikdamos papildomas kompetencijas ir kvalifikaciją“, – aiškino kariuomenės Teisės departamento direktorius Teisutis Jasiulionis.
Dangstosi teisės aktais
Karys sakė, kad jo prašoma atlyginti už šovinius, o kariuomenės atstovas sako, jog už mokymus. Kuriuo tikėti? Belieka patiems studijuoti dokumentus.
Pagal majoro Edgaro Birvinsko pateiktus dokumentus, juodu ant balto parašyta, o kai kur net spalvotai paryškinta, kad kariui reikia sumokėti už šovinius, degalus ir kanceliarines išlaidas.
Jos gana didelės – 18 dienų kursai, o kanceliarinių išlaidų vienam kariui susidarė 46 eurai.
Kulkosvaidininko kursuose buvo aštuoni kariai.
Ir niekas neklausė, nori ar nenori, neklausė, ar turėsi iš ko susimokėti. O kursų kaina vienam kariui – daugiau kaip 1800 eurų.
„Konstitucijoje draudžiamas priverstinis darbas. Kariui sutartyje įrašomi 4 metai, ir jis neturi teisės nutraukti sutarties.
Įsivaizduokite, jeigu darbdavys įdarbins žmogų, nurodys terminą – 4 metai, ateis darbuotojas, o jam numes atgal jo prašymą ir sakys: „Tu neturi teisės nutraukti darbo sutarties, prašome 4 metus dirbti.“ Darbo kodeksas tai draudžia, tai kodėl karys negali nutraukti, jeigu atsirado poreikis ir jis nebegali tęsti tarnybos?“ – kalbėjo L.Jakas.
Tačiau kariuomenė turi kaip atsikirsti – tokie teisės aktai. Ir neigė, kad taip viso labo bando sulaikyti kariuomenę paliekančius karius.
Regi vergovės principą
„Tai yra vergovės principas, kuris buvo prieš kelis šimtus metų. Turime vasalus ir baudžiauninkus karius. Mano įsitikinimu, turėtų būti kaip Danijoje, kitose Vakarų valstybėse. Jeigu karys pasakė: „Nebenoriu“, jam sudaromos sąlygos atiduoti ginklus, ekipuotę, ir jis eina savo keliu. Tai demokratinės valstybės principas. O Lietuvoje taip nėra“, – teigė Karių teisių gynimo centro vadovas L.Jakas.
Kad iš karių reikalaujama susimokėti už šovinius, nors valstybė vis didina finansavimą kariuomenei, Seimo atstovai sakė negirdėję. O kariuomenės atstovai tikino, kad tokia praktika taikoma jau ne pirmus metai ir niekam ji neužkliuvo, – kariai susimokėdavo, ir tiek.
„Mūsų užduotis – didinti žmonių motyvaciją rinktis tarnybą kariuomenėje. Visa tai, kas jai trukdo, turėtų būti pašalinta. Jeigu tai demoralizuoja kariuomenę, taip neturėtų būti.
Mes turime apskaičiuoti, kas naudingiau – grąžinti kelis šovinius ar pasiųsti žinutę kariams, kuri gali juos demoralizuoti“, – teigė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas.
Išėjo, nes trūko pinigų
O kol valdžios galvos spręs, kaip prisivilioti daugiau jaunų vyrų į kariuomenę, dar vienas aštuonerius gyvenimo metus karo tarnybai atidavęs dviejų vaikų tėvas mins teismo slenksčius. Iš jo kariuomenė taip pat reikalauja pinigų.
„Buvau siunčiamas į kursus, už kuriuos išėjęs iš kariuomenės turėjau susimokėti. Kariuomenėje pradirbau aštuonerius metus, o ten situacija tokia, kad kursų nelabai galima rinktis. Į kursus siunčia vadai, o tie kursai reikalingi tam, kad karys toliau galėtų dirbti ir siekti karjeros Lietuvos kariuomenėje.
Susiklostė tokia situacija, kad man neužteko pinigų, kuriuos uždirbau kariuomenėje, tad teko keisti darbą.
Šito dalyko nė vienas negali numatyti. Šeimos pagausėjimas – du vaikučiai, ir tų pinigėlių tikrai nebeužteko“, – pasakojo kariuomenės rezervo karys Gabrielius Kunigiškis.
Jaučiasi lyg nusikaltėlis
Bet kariuomenės atstovai atkirto, kad du mažyliai – anaiptol ne rimta priežastis išeiti iš tarnybos. Nesibaigus sutarčiai kariui taip pat draudžiama susirasti papildomą darbą.
Dar nerimtesnė priežastis – jeigu žmona grasina skyrybomis. Ir teismo sprendimas krašto apsaugos sistemos pareigūnams – ne priežastis atstoti nuo kario. Nes kai karys kreipėsi į teismą, kariuomenės atstovai nesugebėjo pagrįsti reikalaujamų sumų.
„Manau, kad jeigu teismas nusprendė, taip ir turėtų būti.
Čia vienas iš tokių dalykų, kaip Lietuvos kariuomenė bando sulaikyti karius, kad jie neišeitų iš kariuomenės.
Mano nuomone, turėtų juos motyvuoti, o ne šantažuoti. Atidavei aštuonerius metus, stengeisi, mokeisi ir tarnavai, o dabar kaip nusikaltėlis esi tampomas po teismus“, – kalbėjo G.Kunigiškis.
Laukia skola ir antstoliai
Ginčui pasiekus teismą iš kario reikalaujama suma stebuklingai sumažėjo perpus.
„Buvo skaičiavimo klaida, dvigubai didesnė suma, negu reikia, ir šiuo atveju tai paaiškėjo teisme. Daugeliu atvejų tos klaidos paaiškėja ir ne teisme. Jei jų būna padaroma, jos visuomet ištaisomos.
Mes visada žiūrime ne tik sistemos, bet ir kario interesų“, – aiškino T.Jasiulionis.
„Nežinai, kada kam kokią sąskaitą pateiks. Vieni kariai skambina, sako, kad 8 tūkst. eurų prašo už kursus. Prieš keletą savaičių Seime buvo konferencija dėl karių integracijos į darbo rinką.
Krašto apsaugos ministras, politikai, visuomenės veikėjai ir aš taip pat pasirašėme, kad padėsime kariams įsitraukti į darbo rinką. Gerbiamas ministre, puikiai įtraukiate karius į darbo rinką pateikdami sąskaitą, o ne padėdami susirasti darbą, neskirdami papildomų išmokų, galbūt lengvatų apmokant studijas, kad jie įgytų kitą kvalifikaciją kokios nors specialybės, reikalingos mūsų ekonomikai. Jūs jam užkariate skolą, o dar po kažkiek metų užsiundytumėte antstolius“, – piktinosi L.Jakas.
Yra įtraukti į rezervą
Bet kariuomenės atstovai tikino, kad parengia puikius specialistus tarptautinei darbo rinkai, todėl pirma laiko tarnybą baigę kariai turi sumokėti, nes išėję iš kariuomenės gali susirasti pelningą darbą.
Kariuomenė mano, kad rinkoje paklausūs ir kulkosvaidininkai, ir kiti karybos specialistai.
Kariai, iš kurių reikalaujama sumokėti už šovinius, įtraukti į rezervą. Užpuolimo atveju jie vieni pirmųjų turėtų prisistatyti į karinį dalinį ir panaudoti tas žinias, už kurias reikalaujama atlyginti.
Bėda tik ta, kad rezervas yra tik dokumentuose, o realiai karininkai net nežino, kur jie priskirti karo ar okupacijos atveju.
„Nuo 2014 metų, kai buvo grąžinta šauktinių tvarka, vėl pradėtas formuoti rezervas. Problema ta, kad kai to nedarai sistemingai, 20 metų, neturi tinkamo rezervo.
