Nors Seimo palaimintame pertvarkos plane nebeliko konkrečių nuorodų, kurie universitetai turėtų jungtis, MOSTA turi savo viziją, kaip turėtų atrodyti Lietuvos aukštojo mokslo tinklas ateityje.
– Buvote vienas iš darbo grupės, rengusios šį planą, narių. Šis planas sulaukė kritikos iš akademinės bendruomenės. O ir Seimas pertvarką pristabdė.
- Vyriausybė parengė ambicingą planą ir sulaukė didžiulio pritarimo. Žinoma, buvo daug kritikos iš akademinės bendruomenės. Tačiau parodykite dalyką, kurio nekritikuotų akademinė bendruomenė. Jie kritikuoja absoliučiai viską, jie – mąslūs žmonės, yra matomi, pastebimi, tad natūralus dalykas, kad jie kritikuoja, išsako savo nuomonę.
Seimas krypties nepakeitė. Tik perdavė Vyriausybei toliau detalizuoti galimybes tariantis su akademine bendruomene. Greičiausiai didelės ambicijos Seimas neparodė ir atsakomybės neprisiėmė. Bet tai nereiškia, kad pertvarka turėtų sustoti. Tad ministrė teisi sakydama, kad jei Seimas būtų dabar priėmęs planą, tai reforma butų greitesnė. O dabar Seimas davė daugiau laiko tartis su akdemine bendruomene, rinktis iš kelių scenarijų, tad viskas vyks truputį lėčiau.
– Pagal pirminius užmojus, 2018-aisiais jau galėjo būti susijungusių mokyklų ar studijų programų. Dabar startas atidėtas?
- Ir taip, ir ne. Manau, kad Vilniuje viskas judėtų greičiau nei Kaune. Kaunas yra probleminis taškas, tinklo pertvarkos Gordijaus mazgas. Sakau, ne aukštojo mokslo, o tik tinklo Gordijaus mazgas. Nes tinklo pertvarka – tik vienas elementas gerinti aukštojo mokslo kokybei.
Kaune scenarijų galėtų būti daugiau nei vienas ar du. Man ir mūsų organizacijai atrodo, būtų geriausia, jei Kaunas turėtų vieną universitetą, jei visi ten esantys universitetai susijungtų eliminuodami dubliavimąsi tiek programų, tiek infrastruktūros. Taip būtų išspręsta ir dar viena problema – kad stoja nepasirengęs jaunimas, kad mažos studentų grupės klauso paskaitų.
Toks vienas didelis universitetas galėtų normaliai gyventi, pakaktų finansavimo, studentų. Svarbu, kad universitetai susijungtų, o ne prie vieno būtų jungiami kiti, kad nebūtų vieno dominavimo.
Tačiau tokiai pozicijai pritaria ne visi Kauno universitetai.
– Kaunas buvo pirmasis miestas, kuriame susijungė Kauno medicinos universitetas ir Veterinarijos akademija. Dabar Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) taptų to didelio universiteto dalimi?
– LSMU bent kol kas turėtų būti atskiras, ten 12 proc. užsienio studentų, jie tampa kone angliakalbiai. Daug kas sako, kad į LSMU suvažiuoja studentai iš buvusių SSRS šalių ar Afrikos. Nieko panašaus – jį renkasi vokiečiai, švedai, skandinavai. Ir jie moka kainą, kuri greičiausiai didesnė nei Lietuvos piliečiams.
Tačiau LSMU ateityje, jei šalis toliau trauksis, mažės, galėtų tapti ir vieno universiteto dalimi.
- O Medicinos fakultetas Vilniaus universitete?
- Liktų VU dalis.
- Neseniai Lietuvoje susikūrė Universitetų pažangos konferencija, kurią sudaro keturi universitetai. Tai tie universitetai, kurie ir turėtų likti savarankiški?
- Tai universitetai, kurių rodikliai nėra prastėjantys.
- Tarp jų nėra Kauno Vytauto Didžiojo universiteto (VDU).
- Taip, ten nėra VDU. VDU yra nykstantis universitetas pagal studentų skaičių. Gal šiek tiek mažiau nykstantis nei Šiaulių, Klaipėdos ar Lietuvos edukologijos universitetai, tačiau nykstantis.
Kalbant apie Kauną, nesuprantu VDU pozicijos. Kol Kaunas nesusitaria, kol justi įtampos, kurios persikelia ir į Seimą, dar didesnė dalis Lietuvos jaunimo rinksis Vilniaus universitetus, kuriuose daugmaž viskas aišku. Kaunas galėtų demonstruoti vienybę. Tiesa, pastaraisiais metais Kaunas skelbia pritraukiantis vis daugiau jaunuolių ne iš Kauno regiono, o iš kitų Lietuvos vietų. Iki šiol Vilnius būdavo tas visuotinis traukos centras. Tačiau tai daugiausia LSMU ar Kauno technologijos universitetas (KTU).
- Užsiminėte apie įtampas, tvyrančias aukštojo mokslo pasaulyje. Kodėl ir kokių jų kyla?
- Kiekviena institucija nori būti savarankiška, tačiau realybė yra tokia, kad turime pasitikrinti, ar galime turėti institucijų tiek, kiek turėjome iki šiol. Kokybė bliūkšta kaip oro balionėlis.
VDU išsitraukia argumentą, kad diegia artes liberales studijų modelį. Kas tai yra? Tarpdiscipliniškumas, studentai gauna paketą ir socialinių, ir humanitarinių mokslų. Tačiau tai siūlo visi universitetai. KTU, būdamas technologijų aukštoji mokykla, kuo puikiausiai studentams suteikia ir humanitarinius pagrindus.
KTU lanksčiausiai reaguoja į planuojamas pertvarkas – jis pasirengęs ir jungtis, ir nesijungti. Šis universitetas konkurencingas.
- O Vilniuje studijų epicentras būtų Vilniaus universitetas (VU)?
- Be abejonės. Tačiau turime realiai vertinti padėtį. Juk VU sulaukia ir pelnytų pagyrimų, ir pelnytos kritikos dėl savo vidinio būvio – tai lyg valstybė valstybėje ir dar su skirtingais regionais. VU turėtų didinti savo vidinę integraciją ir stiprinti vidinį valdymą. Tai leistų jam ir aktyviau veikti, ir būti paslankesniam. O dabar VU nepakankamai inertiškas, kai reikia keisti kryptį.
Tačiau pagal studijų, mokslo, tarptautiškumo rodiklius jis pelnytai pirmauja.
Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) kol kas galėtų veikti atskirai. Šis universitetas unikalus technologijos mokslais, toli gražu ne visos programos dubliuojasi su KTU.
Tačiau, žinoma, logiška Vilniuje turėti vieną universitetą. Be abejonės, menų ir karo akademijos būtų atskiros.
– O kaip daug audrų sukėlę Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) jungimosi variantai?
- Vilniaus universitete galėtų būti pedagogikos centras. Tačiau nereiškia, kad jis vienas Lietuvoje turėtų rengti pedagogus. Specialiosios pedagogikos centras galėtų būti Šiauliuose, bet su VU etikete. Tuomet šią sritį besirenkantieji vyktų iš Vilniaus, kitų Lietuvos vietų studijuoti į Šiaulius.
LEU galėtų būti Vilniaus universiteto dalis. Kita vertus, mokslininkai yra laisvi. Ką reiškia prisijungti universitetą? Tai perimti saujelę mokslininkų, studentų. Kaip suprantu, Vyriausybės pozicija yra tokia, kad pastatai nebus perimami. Planuojama, kad universitetams nereikalingi pastatai būtų parduodami ir tie pinigai grįžtų į aukštąjį mokslą. Yra daug nekilnojamojo turto, kuris yra nenaudojamas. Tai tikrai ne NT parceliavimas.
- Mykolo Romerio universitetas (MRU) irgi jungtųsi prie VU, kuris rengia teisininkus. O kaip jo kitos socialinių mokslų programos?
- Nežinau, ar galima sujungti M. Romerio ir VU teisės mokyklas, ar jos turėtų egzistuoti atskirai. Galiausiai, ar Lietuvoje gali egzistuoti tik viena teisės mokykla? Tačiau MRU socialiniai mokslai galėtų puikiai integruotis Vilniaus universitete.
- O išties galėtų išvis sutirpti, nes šios srities specialistų rengiama ir taip per daug?
- Nežinau, ar turėtų sutirpti. Kuo išsiskiria M. Romerio universitetas? Jis turi puikiai veikiančią ir greitą vadybą, palyginti su VU. MRU greitai persiorientuoja. Nereikėtų jo ištirpinti ir žeminti. Kaip tik išeitų geras darinys prasmingai perimant vadybines ir administracines praktikas iš MRU ir leidžiant joms gyvuoti Vilniaus universitete. Tarkim, į MRU studentų miestelį galėtų persikelti socialiniai ir humanitariniai mokslai iš VU.
– Menų universitetams MOSTA yra patarusi burtis.
- Abi akademijos galėtų veikti atskirai arba burtis į Menų akademija. Antru atveju joms pačioms būtų paprasčiau. Kodėl negali būti rengiami dailininkai ir muzikantai vienoje institucijoje, kai filosofai ir fizikai gali?
- Regioniniai universitetai sukilo, kad norima naikinti galimybę siekti aukštojo išsilavinimo ne Vilniuje ir Kaune. Jie neteisūs?
- Klaipėda – svarbi vieta, didelis miestas, susijęs su jūra ir transportu. Be abejonės, ten turi išlikti aukštasis mokslas. Tai galėtų suteikti, žinoma, ir koleginis sektorius, bet yra prasmės Klaipėdoje turėti ir galimybę įgyti universitetinį išsilavinimą. Tik nežinau, ar Klaipėdoje reikia plataus profilio universiteto, ar toks universitetas turėtų galimybių konkuruoti su Vilniaus ir Kauno universitetais.
Klaipėdos universitetas galėtų būti technologinio profilio, atspindėti regiono poreikius. Taip pat Klaipėda turi neblogą galimybę turėti IT mokyklą. Vilniuje, Kaune tokių turime. Klaipėdoje galėtume turėti dar vieną universitetinio lygio – kito universiteto padalinį. Technologijų niekada nebus per daug.
Ne kartą skambėjo ir mintis, kad Šiauliuose galėtų susijungti ten veikiantis universitetas ir kolegija. Kaip manote, Šiauliams reikalingas universitetas?
Kolegijai Šiauliuose sekasi geriau nei universitetui. Sustiprėtų kolegija, jei universitetas atsisakytų to profilio, kuriuo dubliuoja kolegiją. Bet universitetinis išsilavinimas Šiauliams, manau, yra reikalingas. Jis galėtų būti teikiamas ir Vilniaus universiteto padalinyje Šiauliuose.
– Humanitarai sujudo sakydami, kad, pagal numatomą reformą, jie kaip ir nereikalingi, kad naujoji reforma veikia pagal verslo principus, kurie jiems nebūdingi.
– Humanitarai ir humanitariniai mokslai reikalingi šaliai ir valstybei. O jei reikalingi valstybei, tai reikalingi ir verslui.
Nežinau, kodėl humanitarai nutarė, kad jie yra nereikalingi. Dar nebuvo šitos reformos, bet buvo aišku, kad jų veikla neturi būti vertinama, kaip kad kitų mokslo šakų atstovų veikla. Humanitariniais mokslai – valstybės pamatas, savęs suvokimo mechanizmas.
Tačiau kodėl mieli humanitarai negali parašyti straipsnio ne lietuvių kalba, o angliškai, kad galėtų apie jų išradimus, darbus perskaityti pasaulis? Kodėl reikia užsisklęsti?
Be to, jie gali dirbti ir su verslu. Filosofai gal mažiau, tačiau lituanistai reikalingi verslui.
Skaitmeninimas, žodynai. Arba, tarkim, mano telefonas supranta, kai diktuoju anglų kalba, bet nesupranta, kai tai darau lietuviškai. Kodėl mūsų moksliniai institutai negalėtų pasiūlyti sprendimo?
Skaitmeninimas, žodynai. Arba, tarkim, mano telefonas supranta, kai diktuoju anglų kalba, bet nesupranta, kai tai darau lietuviškai. Kodėl mūsų moksliniai institutai negalėtų pasiūlyti sprendimo?
Jie turėtų egzistuoti ne patys sau, o duoti naudą valstybei.
Aukštojo mokslo reforma jų neišskiria, neskatina su jais elgtis kaip nors kitaip.
- Aukštasis mokslas, bendrai švietimas, patyrė ne vieną reformą. O kam reikalinga pastaroji?
- Esame gilioje duobėje. Labai skaudu, kad labai krito finansavimas aukštajam mokslui. Atsakingos už šitą pokytį buvusios valdžios. Neišspręstos tuomet problemos dabar duoda vaisius.
Kita bėda – žmonės nesirenka stoti į tas sritis, į kurias valstybė yra daug finansavusi. Lietuvoje kas dešimtas tyrėju būti pasirengęs žmogus išeina dirbti į kitas sritis. Jauniems žmonėms nesukuriamos patrauklios sąlygos nei dirbti mokslinį darbą, nei dėstyti. Reforma sudaryta iš trijų dedamųjų. Pirmoji dedamoji – finansavimas, jis dabar skirstomas neefektyviai. Reikia tai keisti. Tokios ploto aukštojo mokslo ir studijų jis nepadengia arba padengia taip plonai, kad mažėja tyrėjų, pasiekimai žemėja.
Dabartinė studijų kokybės užtikrinimo sistema leido Lietuvoje atsirasti per 1700 studijų programų. Studentų skaičius čiuožia žemyn, o programų skaičius nesikeičia. Mes neefektyviai veikiame. Joks privatus verslas to neleistų, tai toleruoja tik subsidijuojamas valstybės pinigais.
Reikia suprasti, kad Lietuva neturi tiek pinigų. Vienintelis būdas spręsti šias problemas – sutraukti tinklą. Tuomet vienai institucijai greičiausiai tektų daugiau pinigų. Be to, ji būtų matomesnė, konkurencinės kovos vyktų išorėje, o ne viduje – varžytumėmės su Estija, Lenkija. Pritraukime latvius, kurie neapsisprendžia – Lietuvoje ar Estijoje studijuoti.
ŠMM yra numačiusi kasmet po papildomus 22 mln. eurų dėstytojų atlyginimams. Gal tikrai atlyginimas pakils ne 100 eurų, o 20–30 proc.? Tuomet geriau dėstyti galintys žmonės, nauja karta rinksis šį darbą.
– Pirmasis impulsas jungtis universitetams buvo, kai Švietimo ir mokslo ministerijai vadovavo Gintaras Steponavičius. Tuomet susijungė du universitetai, tapę palankiai vertinamu Sveikatos mokslų universitetu. Tuometinis ministras vis sakydavo, kad jungtis turi pačios mokyklos, o ministerija gali tik palaikyti tokį ryžtą. Ko tuomet pristigo, kad kitos aukštosios mokyklos pavymui imtųsi žingsnių?
- Tuo metu sugalvotas planas buvo geras, jis turėjo priversti institucijas išsigryninti, kurios yra stiprios, paskatinti konkurenciją dėl studijų, studentai turėjo parodyti, kurios studijų programos aukštos kokybės. Tiesa, klausimas, kiek studentas gali objektyviai jas įvertinti. Mat jis tampa ekspertu, kuris neša pinigus aukštajai mokyklai.
- Tai viskas veikia pagal rinkos ekonomiką: kur nusinešu savo studijų, pinigų krepšelį, ten yra mano vertinama vieta?
- Bet jei rinkos ekonomika veikia nacionalinį biudžetą, jei veikia bendrojo vidaus produkto augimą, kitus dalykus, kaip ji gali neveikti aukštojo mokslo, kaip rinkos ekonomika gali neveikti mūsų studentų pasirinkimo, kuo tapti ateityje, kiek nori uždirbti?
Negalime apsimesti, kad gyvename oazėje, kurios neveikia globali ekonomika. Turint daug išteklių, galima švietimo sistemą saugoti nuo ekonominių veiksnių, tačiau nežinau, ar Lietuva turi tam galimybių.
