Arūnas Dumalakas. Jei ne Rusijos caras, liūtis Vilnių nuplautų nuo žemės paviršiaus

kuo mažiau buitinės chemijos.

Tokio reikalavimo sulaukė ne Brazilijos favelos gyventojai.  Karščiausią
birželio dieną tokius nurodymus gavo Žirmūnuose, Antakalnyje,
Baltupiuose ir Senamiestyje gyvenantys vilniečiai.

Mat per audrą sugedo siurbliai ir nuotekos iš siurblinės Upės gatvėje
ėmė plūsti į Nerį.

Tokia pat istorija buvo nutikusi ir praėjusių metų pabaigoje, kai prieš
pat Kalėdas statybvietėje pažeidus vamzdžius iš tos pačios nelaimingos
siurblinės teršalai taip pat tekėjo į upę.

Tada net meras R.Šimašius ragino vilniečius rečiau atsukti vandens
čiaupus, na, ir į tualetą stengtis mažiau vaikščioti.  Ir tai - prieš
didžiausią metų šventę.

Galima dabar aikčioti dėl ketvirtadienį miestą užklupusios gamtos
stichijos, tačiau vertėtų prisiminti, kad ta siurblinė, iš kurios
nuotekos antrą kartą teršia Nerį, pastatyta dar 1975 metais.  Ji jau
seniausiai atgyvenusi.

Tad nenuostabu, kad atėjo diena, kai sutrikus siurblių darbui į Nerį
pateko apie 5 tūkst. kubinių metrų nuotekų.

Atitarnavusios ne tik siurblinės.  Nuo sovietmečio laikų nė piršto
nepajudinta, kad būtų rekonstruota bent šimtas metrų lietaus vandens
surinkimo tinklų.

Tad nenuostabu, kad užvakar vėl skendo T.Narbuto gatvė, kur nuotekų
vamzdžiai pakloti 1972-1974 metais pelkėtoje vietoje ir jau seniai yra
išsiklaipę.

Kad lietaus nuotekų tinklų būklė yra didžiulė Vilniaus bėda,
ketvirtadienį pajuto turbūt kiekvienas gyventojas.  Kas plaukė
automobiliu per ežerais virtusias gatves, kas sušlapo kojas keliaudamas
patvinusiu šaligatviu.

Tačiau savivaldybėje susirinkus specialistams gatves prižiūrinčios
įmonės „Grinda“ vadovas K.Vaicekiūtis pirmiausia ėmė kalbėti ne apie šią
problemą, kurią reikia kuo greičiau spręsti.

Ne, jis kaltę vertė tik krituliams, kurių iškrito 48 milimetrai, ir
trūko vos vieno milimetro ik ekstremalios padėties.

Tačiau ką daryti, kad šylant klimatui ir dažnėjant audroms panašių
potvynių mieste nepasikartotų?  Atsakymas - tyla.

Savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktorius V.Pauža
dar tik kalba apie didelius projektus, kai bus rekonstruojami nuotekų
kolektoriai problemiškiausiose vietose.  Tam bus prašoma Europos
Sąjungos paramos - ją tikimasi gauti iki 2020 metų.  O jeigu nepavyks?

Vilnius plečiasi, asfalto dangos daugėja, vandens nuo jos į tinklus
subėga vis daugiau, o tie tinklai lieka tokie patys, todėl ir tokių
potvynių daugės.  Ir vilniečiams lieka tik su tuo susitaikyti.

Juk vamzdžiai, kuriais turėtų kliokti lietaus vanduo, ne tik pasenę -
jų skersmuo jau seniausiai per mažas.

O kad greičiau susigertų vanduo, per ketvirtadienio liūtį „Grindos“
darbininkai puolė nukelti grotelių nuo lietaus nuotakyno šulinių.

Nukėlė apie šimtą ir, K.Vaicekiūčio žodžiais, laimė, kad neįvyko
avarijų, vairuotojai buvo atidūs.  Kitų priemonių, kaip gelbėtis nuo
liūties, Vilnius nežino.

Juk sovietmečiu įrengti lietaus nuotekų tinklai - dar ne riba.
T.Vrublevskio gatvėje, kur gyvena meras R.Šimašius, veikia kanalizacija,
įrengta caro laikais, - 1904 metais.

Tad kai vėl miestą užklups audra, vanduo užlies ir sugadins siurblius, o
iš savivaldybės pasigirs raginimas mažiau naudoti vandens, nes nuotekos
kliokia į Nerį, per daug nesipiktinkite.  Juk išėję į gatvę rasite
staiga atsiradusį ežerą.  Ir visa tai - nemokamai.