„Išplėšta turbūt apie 80 kvadratų, įvairiose vietose. Vienos navos stogas visai nuvarytas, o kitose vietose nuplėšta lopais“, - pasakojo bažnyčios rektorius Kęstutis Rugevičius.
Vėtrai siaučiant jis pats buvo bažnyčioje. „Per penkias minutes praūžė ir padarė žalą. Poškėjo, medžius lankstė. Bet net neįtariau, kad tiek daug iškados pridarys. Visokių audrų patyrusi bažnytėlė, bet tokią per 20 darbo metų matau pirmą kartą“, - sakė dvasininkas.
Nuplėštos čerpės apgadino gatvėje stovėjusį K.Rugevičiaus automobilį. Virto prie bažnyčios augę medžiai. „Vienas virto iš šaknų ir užgriuvo ant kito medžio, išlaužė“, - dėstė kunigas.
Jis nedrįso skaičiuoti padarytos žalos. „Tai yra paveldas, negali uždėti bet ko. Lauksiu specialistų vertinimo“, - aiškino K.Rugevičius.
Penktadienį buvo sumontuoti pastoliai, darbininkai stengėsi uždengti atsivėrusias skyles, kad vanduo nepatektų į pastogę.
„Į bažnyčią vandens nepribėgo. Pastogė buvo perdengta specialia medžiaga“, - džiaugėsi maldos namų šeimininkas.
Jis patikino, kad vestuvės dėl šios nelaimės atšauktos nebus. „Vidus nebuvo suniokotas. Kas suplanuota – viskas įvyks. Šeštadienį bus pora santuokų. Jaunavedžiai kol kas neskambina, nesiteirauja“, - pasakojo K.Rugevičius.
Vytauto bažnyčia yra pats seniausias Kaune ankstyvosios gotikos paminklas. Manoma, kad ji kunigaikščio Vytauto buvo pastatyta XV a. pradžioje.
Nuplėšė frontono detales
Nukentėjo ir netoli Vytauto bažnyčios stūksantis Perkūno namas. Nuo jo frontono vėtra nuvertė dvi dekoratyvines detales. Viena iš jų krisdama nuplėšė dalį stogo čerpių.
„Ketvirtadienį Kaune siautėjęs viesulas apgriovė gražųjį mūsų namo frontoną (viršutinę pastato fasado dalį) – nuverstos dvi iš septynių mūsų namo frontoną puošusių piramidinių smailių, puoštų pumpurais.
Smailė krito ant čerpinio stogo, tai ir jis apgadintas. Laimei, žmonių kiemelyje nebuvo, tai sulaužytas tik čia stovėjęs suolas“, - socialiniuose tinkluose skelbė Perkūno namo valdytojai.
Name įsikūrusio „Gyvenimo ir tikėjimo“ instituto vadovė Vilhelmina Raubaitė-Mikelionienė penktadienį sakė, kad žalos apžiūrėti atvyko pastato draudikai.
„Draudikai užfiksavo draudiminį įvykį, su jais reikės derinti sąmatą. O atstatymo sąmatą turės suformuoti architektai, kurie pateiks atkūrimo piešinį, medžiagas.
Paties stogo remontas netruks ilgai, bet su bokšteliais gali prireikti laiko. Reikia įvertinti visų bokštelių būklę, kad jie ateityje nenukristų be priežasties“, - kalbėjo V.Raubaitė-Mikelionienė.
Vėtros žalą ji pastebėjo penktadienį ryte. „Gaila, tai buvo senieji, autentiški, ne kokie sovietiniai elementai. Lūženas susidėjom, eksponuosim“, - žadėjo instituto vadovė.
Perkūno namas taip pat statytas XV amžiuje ir yra laikomas originaliu gotikinės architektūros paminklu.
Valstybė padės?
Apie šias netektis buvo informuota ir Kultūros paveldo departamentas. „Iš Kauno padalinio gavome prašymą sudaryti komisiją žalai vertinti. Penktadienio popietės duomenimis, nukentėjo šie du objektai“, - portalui lrytas.lt aiškino departamento vadovė Diana Varnaitė.
Komisijos išvados reikalingos, jei valdytojai prašo valstybės pagalbos tvarkyti pažeistus pastatus. Taip pat išvadų reikia draudimo bendrovėms.
„Komisija bus sudaryta, jei kreipsis patys valdytojai. Galbūt jie pajėgs patys susitvarkyti“, - svarstė D.Varnaitė.
Ji ragino pastatų valdytojus pirmiausia apsaugoti pažeistas vietas, kad nebūtų didesnės žalos. Mat komisijos sudarymo ir žalos nustatymo – ilgas procesas.
Specialistė priminė, kad paveldo objektus atstatyti reikės laikantis visų reikalavimų. „Reikia, kad sužeistos vietos būtų atstatytos“, - aiškino D.Varnaitė.
