Apie streiko pradžią Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija (LMPF) yra informavusi aplinkos ministrą Kęstutį Navicką ir generalinį miškų urėdą Rimantą Prūsaitį.
Pasak LMPF pirmininkės Ingos Ruginienės, urėdijos šios kraštutinės priemonės ėmėsi nesugebėdamos susikalbėti su neatsakingai besielgiančia Aplinkos ministerija. Ji pabrėžia, kad streiku tenka kovoti dėl to, ką jau ir šiaip garantuoja teisės aktai.
„Mes, šalies miškininkai, keliame logiškus ir visiškai pagrįstus reikalavimus. Pagrindiniai jų - bent dabar, po pusmečio išsisukinėjimo, pradėti konstruktyvias derybas ir pateikti valstybinių miškų reformai svarbią informaciją. Nors netrukus tai paveiks visą šalį, ypač regionus, dar net neatlikta kaštų ir naudos analizė. Nesame prieš teigiamus pokyčius, bet šios reformos įgyvendinimas absurdiškas ir kelia didelį nerimą“, - pabrėžia I.Ruginienė.
LMPF pirmininkė atkreipia dėmesį, kad reformos iniciatoriai nuolat nusižengia teisei. Deja, tai niekam nerūpi. Aplinkos ministerijai pavaldi Generalinė miškų urėdija su LMPF yra pasirašiusi šakinę kolektyvinę sutartį. Joje aiškiai nustatyta, kad reformos negali būti įgyvendinamos prieš tai neinformavus ir nesikonsultavus su darbuotojais. Kolektyvinė sutartis yra teisinis dokumentas, jo laikytis Lietuva yra įsipareigojusi Europos Sąjungai.
„Kol kas procedūros pažeidžiamos. Apie reformą daugiau sužinome iš žiniasklaidos, o ne iš jos iniciatorių. Jei Aplinkos ministerija ir teikiasi pasikalbėti su darbuotojų atstovais, būname pastatomi prieš faktą. Vienintelis ministerijos pasiūlymas - šias procedūras atlikti priėmus miškų įstatymo projektą. Nors Darbo kodekse nustatyta, kad derybos turi vykti prieš sprendimų priėmimą ir tęstis, kol reforma bus užbaigta, to nesilaikoma“, - piktinasi I.Ruginienė.
LMPF apgailestauja, kad tiek daug lemsianti valstybinių miškų valdymo reforma stipriai politizuota. Ji tapo ne įrankiu geresniam rezultatui pasiekti, o "valstiečių" užgaidų įkaite. Susidaro įspūdis, kad reforma pavirto jų iškreiptu „garbės reikalu“ ir, nepaisant galimų pasekmių, ją trūks plyš bandoma įgyvendinti, sakoma LMPF pranešime.
Seime svarstoma Aplinkos ministerijos rengiama valstybinių miškų valdymo pertvarka numato įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ steigimą, o šiuo metu valstybiniais miškais Lietuvoje besirūpinančios 42 urėdijos būtų sustambintos ir paverstos 25 filialais regionuose. Kartu būtų likviduojama Generalinė miškų urėdija ir Valstybinis miškotvarkos institutas.
Anot ministerijos, tokia reforma leistų sumažinti miškų valdymo biurokratinį aparatą, ir dėl to valstybė kasmet sutaupytų 13 mln. eurų. Išlaidos reformai siektų iki 5 mln. eurų. Keičiant valstybinių miškų valdymą planuojama atleisti apie 400 žmonių.
