Pasirašiusi Lietuvos asocijuotos narystės sutartį, ji teigė, kad Lietuva prisideda prie kitų technologijų srityje pirmaujančių Europos šalių. Skeptiškiau nusiteikę stebėtojai teigia, kad Lietuva turės dėti daug pastangų, jog 900 tūkst. eurų metinis mokestis atsipirktų.
„Sutarties pasirašymas šiandien žymi dar vieną mūsų bendradarbiavimo žingsnį į priekį, Lietuvos pramonė turės galimybę siekti pasirašyti kontraktus su CERN, Lietuvos mokslininkai galės siekti įsidarbinti personalo pozicijose. Lietuvos Respublika turės vietą CERN taryboje Finansų komitete kartu su kitomis mokslo, technologijų srityse pirmaujančiomis Europos ir kitomis valstybėmis“, - ceremonijoje teigė F.Gianotti.
Sutartį iš Lietuvos pusės pasirašė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
F.Gianotti pažymėjo, kad nuo 2004-ųjų, kai Lietuva pradėjo bendradarbiavimą su CERN pasirašydama pirmąjį susitarimą, Lietuvos mokslininkai tapo plačiai pripažinti pasaulyje. Ji priminė, kad be čia dirbančių Lietuvos mokslininkų, per daugiau nei dešimtmetį CERN vasaros stovyklose apsilankė per 50 Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų.
„Jūs esate tarp valstybių, kurioms šis procesas vyko greičiausiai“, - kalbėjo CERN vadovė.
Kalbėdama su BNS ji pabrėžė, kad Lietuva sustiprins ryšius vystant fundamentinius tyrimus, jaunajai kartai bus lengviau susipažinti su tyrimais.
„Lietuvoje turi spartų ekonomikos augimą, stiprią technologijų sritį, pavyzdžiui, lazerius - mes perkame lazerius iš Lietuvos. Manau, kad procesas įvyko greitai dėl Lietuvos mokslo bendruomenės, taip pat ir Lietuvos prezidentės atsidavimo ir noro iš tiesų prisijungti“, - BNS sakė ji.
CERN direktorė pabrėžė, kad organizacija suteikia galimybes stažuotis ne tik studentams, bet ir aukštųjų mokyklų eksperimentinės fizikos dėstytojams, kurie savo žinias ir patirtį vėliau perduoda dešimtims studentų Lietuvoje.
„Šios galimybės taps labiau matomos, jos labiau plėsis pasirašius sutartį“, - paaiškino ji.
Organizacijos vadovė padėkojo už Vilniaus universiteto indėlį įsteigiant eksperimentinių branduolinių dalelių tyrimų etatą, taip pat reikšmingai įvertino D.Grybauskaitės vizitą CERN pernai sausį - tai buvo pirmasis F.Gianotti susitikimas su užsienio šalies vadovu.
D.Grybauskaitė taip pat džiaugėsi, kad Lietuva per trumpiau nei dvejus metus perėjo derybų dėl asocijuotos narystės procedūrą ir pažymėjo, kad tai yra didelis įvykis pripažįstant mokslą.
„Galime pasidžiaugti, kad esame pirmieji ir vieninteliai kol kas iš Baltijos šalių, patenkantys į šią organizaciją, o tai yra garantija ir mūsų mokslininkams, mūsų mokslininkų, jų darbų pripažinimas, galimybė Lietuvai investuoti į mokslą ir inovacijas, - sakė D.Grybauskaitė. - Tikiuosi, kad bendradarbiavimas su CERN suteiks dar daugiau galimybių mūsų mokslininkams, studentams ir Lietuvai būti žinomesnei, pasinaudoti geriausiu moksliniu potencialu ir moksliniais tyrimais“, - teigė prezidentė.
VU rektorius tikisi naudos ateities studijoms ir verslui
Vilniaus universiteto (VU) rektorius Artūras Žukauskas palygino Lietuvos prisijungimą prie CERN su naryste Europos Sąjungoje ir NATO, sakydamas, kad tai yra didžiulis įsipareigojimas, kartu duodantis ir didžiulę naudą. Nors VU mokslininkai CERN veikloje dalyvauja jau du dešimtmečius, sutartis, anot jo, leis mokslininkams dalyvauti projektuose, į kuriuos iki šiol jie nebuvo priimami, taip pat palengvins galimybes verslui bendradarbiauti su organizacija tiekiant savo produkciją.
„Dalyvavimas tokioje organizacijoje pastato mūsų fundamentinių mokslų tyrimus visai į kitą lygį, tuo pačiu atsiveria naujos galimybės ir mūsų aukštas vertes kuriančioms technologijoms Lietuvos: yra didžiulis poreikis CERN ir lazerių, ir informacinių technologijų. Reikia neužmiršti, kad CERN - ne tik greitintuvas, bet ir milžiniška mokslo populiarinimo struktūra, kuri įtraukia šimtus tūkstančius žmonių ir tai labai naudinga Lietuvai kuriant ir ateities studijas, ir mokslinius tyrimus“, - žurnalistams sakė A.Žukauskas.
Jis įvardijo, kad CERN laukiamos lietuvių lazerių technologijos - jas galima pritaikyti kompaktiškiems lazeriniams dalelių greitintuvams - jie, anot A.Žukausko, galėtų padaryti perversmą gydant ir diagnozuojant vėžį. Taip pat atsiveria galimybės kurti informacinių technologijų produktus, vystyti medicinos technologijas.
Jis įvardijo, kad CERN laukiamos lietuvių lazerių technologijos - jas galima pritaikyti kompaktiškiems lazeriniams dalelių greitintuvams - jie, anot A.Žukausko, galėtų padaryti perversmą gydant ir diagnozuojant vėžį. Taip pat atsiveria galimybės kurti informacinių technologijų produktus, vystyti medicinos technologijas.
N.Putinaitė: Lietuvai tai - brangus klubas
Narystė organizacijoje Lietuvai kainuos apie 900 tūkst. eurų per metus.
VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Nerija Putinaitė nuogąstauja, jog mokėdama sąlyginai didelį mokestį Lietuva turi nedidelį mokslininkų potencialą, tad gali ir nepasinaudoti teikiamomis galimybėmis.
„Dažnai tas mokestis yra labai didelis. Klausimas, kaip Lietuva sugebės tą išnaudoti, mūsų potencialas yra nedidelis tokiems dalykams. Manau, kad ir valstybė turėtų prioritetizuoti tas sritis, jei jau deda pinigus į narystę CERN, kad tų mokslininkų daugiau atsirastų (...). Kaip Lietuvai, ta narystės įmoka yra milžiniška turint omenyje, kad tai mokslo biudžetas. Turėtų būti dedamos ir viduje politinės priemonės, kad tai duotų realų efektą. Ne tik, kad dalyvautumėme ten, kur yra klubas, kad esame klubo nariai, bet kad būtų realus efektas ne rytoj, ne poryt, bet bent už 10-20 metų“, - BNS teigė ji.
Lietuva su CERN bendradarbiauja beveik ketvirtį amžiaus – nuo 1993 metų, vykdo bendrus projektus su Vilniaus, Vilniaus Gedimino technikos, Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų universitetais, lazerių gamintojais „Ekspla“ ir „Standa“.
Iki šiol CERN turėjo 22 nares ir 4 asocijuotąsias nares. Po CERN Tarybos sprendimo Lietuva tapo penktąja asocijuotąja nare.
Šiuo metu 40 pasaulio šalių veikia 170 CERN duomenų centrų, kurie sukuria apie 2 milijonus darbo vietų.
