Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016-ais metais Lietuvoje tūkstančiui gyventojų teko 3,2 skyrybų. Tačiau skirtingose Lietuvos savivaldybėse šis rodiklis gali smarkiai skirtis. Absoliuti skyrybų rekordininkė yra Visagino savivaldybė, kur bendras ištuokų rodiklis tūkstančiui gyventojų siekia 5.
Žemiausias skyrybų rodiklis Skuodo, Pasvalio ir Vilniaus rajono savivaldybėse. Vilniaus mieste situacija, palyginus su kitomis Lietuvos savivaldybėmis, nėra itin bloga, rodiklis kiek mažesnis nei likusiuose šalies rajonuose.
Skyrybas daugiausia išgyvena darbingo amžiaus žmonės, tačiau pastebima ir nauja tendencija – daugėja ištuokų tarp 50 metų ir vyresnio amžiaus sutuoktinių.
Didmiesčiuose lengviau pasiekti pagalbą
„Statistika yra renkama, bet statistikos analizės, deja, nėra arba ji labai reta. Galima spėti, kad Vilniuje ir kituose didžiuosiuose miestuose tiesiog yra geresnės ekonominės sąlygos, mažesnis nedarbas, šiek tiek mažesni ir emigracijos rodikliai“, - paklausta apie tai, kodėl besiskiriančių ir išsiskyrusių porų didžiuosiuose miestuose mažiau, nei mažesniuose rajonuose, atsakė viena iš šeimos ir asmens saviugdos centro „Bendrakeleiviai“ įkūrėjų Elvyra Kučinskaitė.
Kaip svarbų veiksnį mažesniam ištuokų skaičiui didmiesčiuose, E.Kučinskaitė įvardijo ir lengvesnį pagalbos pasiekiamumą ne tik skyrybų metų, bet ir skyrybų prevencijos, žmonės turi daugiau galimybių su specialistų pagalba gilintis į savo, kaip poros, santykius, vaikų ugdymą. Pasak jos, regionuose psichologinė pagalba yra menkai prieinama.
Paklausta apie tai, kodėl sparčiai didėja skyrybų tarp vyresnių asmenų skaičius, E.Kučinskaitė ši statistika yra pakankamai gluminanti, nes pagalbos dažniausiai kreipiasi asmenys nuo 30 iki 45 metų, tuo tarpu 50-ies ir vyresni asmenys sudaro apie 5-7 proc. besikreipiančių pagalbos.
Viena iš priežasčių, kodėl taip yra, pasak E.Kučinskaitės, gali būti tai, jog poros nesiskiria dėl vaikų, laukia kol jie užaugs ir tada pasuka skirtingais keliais. „Jeigu iš tiesų tai sietinai su tuo amžiumi, kai auginami vaikai, ir jeigu iš tiesų tos poros laukia kol užaugs vaikai ir tik tada skiriasi, mes susiduriame su mitu tam tikru, kad vaikai vyresniame amžiuje lengviau išgyvena tėvų skyrybas“, - kalbėjo E.Kučinskaitė.
Ji teigė, kad patirtis rodo, jog paaugliai ir šiek tiek vyresni vaikai, tėvų skyrybas išgyvena sąmoningiau, bet tai toli gražu nereiškia, kad jie dėl to patiria mažiau streso ir skausmo. Išsiskyrusiose šeimose socialinė padėtis yra gerokai sudėtingesnė, nes vyresnius vaikus reikia išleisti mokytis, užsiimti jų ugdymu ir, pasak E.Kučinskaitės, jų poreikiai yra kur kas didesni, nei jaunesnių vaikų.
„Kalbant apie 50-mečius, manau, kad mes čia susiduriame su tam tikra problemos stigmatizacija. Šio amžiaus žmonėms pagalbos kreiptis yra gėda. Tarp jų vyrauja požiūris, kad tai yra tam tikras pralaimėjimas, jei negali susidoroti pats“, - sakė E.Kučinskaitė.
Vaikai nukenčia bet kokiu atveju
Nuo 2009-ųjų iki praėjusių metų, dėl skyrybų, su vienu iš tėvų lieka maždaug apie 7 tūkst. vaikų. Pernai dėl skyrybų, su vienu iš tėvų liko 6 692 vaikai. Didelė dalis tėvų neprisideda prie vaikų išlaikymo po skyrybų.
Vaikų išlaikymo fondo duomenimis, nuolat fondo išmokas gauna apie 23 tūkst. vaikų. 93 proc. dėl nemokamų alimentų į fondą besikreipiančių asmenų yra moterys, o 43 proc. vienišų tėvų, kurie augina vaikus, patiria skurdo riziką.
Paramos vaikams centro vadovė Aušra Kurienė sakė, kad visada vykstant skyryboms vaikas jaučiasi itin sudėtingai. Didžiulis pokytis, kuris įvyksta, prilygsta žemės drebėjimui. Pasak jos, svarbus klausimas yra, kaip tėvai praneša vaikams apie skyrybas ir kiek dažnai šią žinią pranešti yra paliekamas vienas iš tėvų.
Pasak A.Kurienės, nors dažnai atrodo, kad tėvai nesusitaria dėl išlaikymo ar dėl to, pas kurį vaikas nakvos, pačiam tėvų skyrybas išgyvenančiam vaikui atrodo, kad tėvai nesusitaria ir neleidžia jam mylėti jų abiejų vienu metu ir vaikas dėl to yra tarsi nuolatinėje kovoje.
„Būdamas su mama jis nėra tikras, ar gali pasakoti apie tai, kaip myli tėtį ir būdamas su tėčiu jis nėra tikras, ar gali pasidalinti, kaip pasiilgo mamos. Tas išgyvenimas yra trauma visam likusiam gyvenimui. Vaikai užaugę išsiskyrusiose šeimose bijo ir nedrįsta patys sudaryti santuokos, nes patirtis, kad santuoka nėra ilgalaikė ir atneša traumuojantį patyrimą. Jie bijo traumuoti ir savo vaikus“, - kalbėjo Paramos vaikams centro vadovė.
Svarbu priimti sprendimus
Vaikų išlaikymo fondo išmokos šiuo metu siekia 57 eurus. Nepagrįstai žema socialinė parama ir prastai išieškomos skolos iš tėvų, vengiančių mokėti savo vaikams išlaikymą, lėmė, kad vienišos šeimos tapo didžiausia socialine grupe gyvenančia skurdo rizikoje.
Jau šiandien reikėtų priimti sprendimus, kad ta parama būtų padvigubinta ir susieta su minimalia mėnesine alga“, - kalbėjo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Mykolas Majauskas.
Jis mano, kad Vaikų išlaikymo fondo kas mėnesį skiriamos išmokos turėtų dvigubėti nuo 57 iki 114 eurų už kiekvieną vaiką, o po to kiltų didėjant minimaliai mėnesinei algai. M.Majauskas taip pat sakė, kad labai svarbu, jog vaikų išlaikymas nebūtų siejamas su tėvo ar mamos gebėjimas išieškoti pinigus iš buvusio sutuoktinio.
Anksčiau siūlymas apriboti valstybės teikiamas paslaugas tėčiams ir mamoms, kurie neišlaiko savo vaikų, buvo registruotas „tvarkiečio" Remigijaus Žemaitaičio, tačiau jis buvo atmestas.
M.Majauskas sakė, kad artimiausiu metu toks pasiūlymas bus registruojamas dar kartą.
