Moteriai kaip perkūnas iš giedro dangaus trenkė žinia, jog kaimynui atlikus kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad pusę jos pastatų stovi neva jo sklype. Įsivėlusios klaidos už tai atsakingi valdininkai neskubėjo taisyti, o kaimynas savo tiesą bandė įrodyti teismuose ir priversti moterį pastatus, kuriems ji turinti visus leidimus, nugriauti.
Nors senjorės sklypo ribos, kaip ji teigia, buvo pakeistos prieštaraujant įstatymams, jų neatkūrus pastatai atsirado nebe V.Lipnevičienės sklype, todėl teismas nurodė dalį pastatų nugriauti, o antstoliai išieškojo iš moters bylinėjimosi išlaidas.
Dar vykstant teismų maratonui kaimynas nupjovė V.Lipnevičienės medžius, gyvatvorę ir perstatė riboženklius.
Už neteisėtą medžių niokojimą aplinkos apsaugos institucija surašė aktą, kuriame nurodoma, kad nupjaunant medžius padaryta žala gamtai siekia 124 tūkstančius eurų.
Bėdos prasidėjo, kai mirė vyras
„Visos mano bėdos prasidėjo po vyro mirties 2004 metais, kai pradėjau rinkti visus reikiamus dokumentus dėl nuosavybės įteisinimo. Kadangi visi matavimai buvo padaryti 1996 metais, jokių keblumų nekilo“, – pasakojo moteris.
Po kelerių metų, 2008-aisiais, ją pribloškė žinia, kad sklype stovintys pastatai stebuklingu būdu atsirado jau kaimyno žemėje, o jis netrukus pradėjo reikalauti juos nugriauti. Moteris turi visus dokumentus, įrodančius, kad leidimai šių pastatų statybai buvo suteikti, bet šiai senolės informacijai atsakingi valdininkai tarsi kurti.
„Radviliškio savivaldybės sprendimu pakeistas planas, tačiau su manimi jis nesuderintas“, – pasakojo moteris ir pridūrė, jog taip galėjo nutikti dėl to, kad į bendrą sistemą buvo įvesti tik kaimyno sklypo duomenys, o realia situacija vietoje ir atsiradusiu neatitikimu niekas nesidomėjo.
„Buvo pakeistas ir adresas – man suteiktas 9 numeris, o kaimynui – 11. Iki tol 11 numerio iš viso nebuvo... Tą patį padarė Registrų centras, tad kai matininkai atliko matavimus, išėjo taip, kad sklypo ribą kerta pusė mano pastatų. Kaimynas sunkiai sirgo, pasirašė tai, ką jam pakišo, o štai jo sūnėnas mane padavė į teismą, kad nusigriaučiau pastatus“, – sunkiai žodžius rinko senjorė.
Moters sklype apsilankę Statybos inspekcijos atstovai pateikė raštišką išvadą, kad pastatai pastatyti pagal reikalavimus, jokios ribos neperžengtos, matmenys atitinka, turimi visi reikiami dokumentai, tačiau yra neatitikimų dėl pačių žemės sklypų ribų.
„Mano turimuose kadastrinių matavimų brėžiniuose akivaizdžiai matyti, kad pastatai nepatenka į kaimyno sklypą, o štai savivaldybės administracijos brėžiniuose šis neatitikimas jau yra. Nors abu sklypai paveldėti ir anksčiau šios ribos puikiai sutapo“, – pasakojo moteris ir patikslino, kad kaimyno sklypas neatitiko miesto plano ribų ir buvo „įtalpintas“.
Ribų kaitaliojimas – neteisėtas
V.Lipnevičienė dėl šios situacijos kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą ir pasiteiravo: „Ar gali būti keičiamas žemės plotas, jo ribos, jis didinamas, mažinamas ir t. t., kai žemės ar miško sklypo kadastriniai matavimai atlikti iki 2010 m. birželio 30 dienos, o sklypas Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas iki minėtos datos, t.y. 2010 m. birželio 30 dienos?“
Iš tarnybos gautame atsakyme rašoma: „Remiantis išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, nepriklausomai nuo to, ar žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas iki, ar po 2010 06 30, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus privaloma vadovautis teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte nurodytais sprendimais ir užtikrinti, kad anksčiau nustatytos žemės sklypo ribos vietovėje nebūtų keičiamos. Analogiškos teisės aktų nuostatos galiojo ir iki 2010 06 30 atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus.“
Iš šio Nacionalinės žemės tarybos atsakymo galima suprasti, kad žemės ribų kaitaliojimas 2007 m. savivaldybės administracijos sprendimu yra neteisėtas.
Tad Nacionalinė žemės tarnyba, o tiksliau jos Radviliškio skyrius, klaidos neatitaiso, o teismas, neatitaisius padarytos klaidos, nurodė V.Lipnevičienei nugriauti pastatus, nes perkėlus žemės sklypo ribas pastatai kartu nepersikėlė.
Pusę pensijos – antstoliams
Moteris tikino, kad jaučiasi esanti beviltiškoje situacijoje: šiuo metu tenka savo interesus ginti keturiose bylose, o dvi iš jų – dėl sklypo ribų atkūrimo.
„Dabar iš manęs antstoliai atskaičiuoja pusę pensijos. Teismas nusprendė ne kad būtų nustatytos sklypų ribos, o kad aš privalau nusigriauti legaliai pastatytus pastatus“, – pasakojo moteris. Ji teigė nerimaujanti ir dėl to, kad gretimas žemės sklypas pardavinėjamas, nors ji teismo sprendimą ketinanti skųsti.
„Įsivaizduokite, sklypo ribos nesuderintos, o kaimynas jau kerta mano medžius – nukirto vyšnias, įsisuko ir į serbentyną. Buvo iškirstos ir pušelės“, – guodėsi ji.
Apie siūlytą kompromisą nutylėjo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyriaus vedėjas Algirdas Gedminas patikino, kad teismai dėl V.Lipnevičienės vyksta jau ne metus ir ne dvejus.
„Dalykas tas, kad kai 1996 metais matavo žemės sklypą poniai V.Lipnevičienei ar jos vyrui, jau anapilin išėjusiam Romualdui Lipnevičiui, tų pastatų nebuvo. Paskui buvo gauti leidimai pastatams ir jie pastatyti. Vėliau paaiškėjo, kad pastatai iš tiesų kerta sklypo ribas, mat statant juos nebuvo gilinamasi, kur iš tiesų sklypo ribos“, – pasakojo jis ir pridūrė, kad praėjus aštuoneriems metams po statybų V.Lipnevičienės sklype geodeziniai matavimai buvo atliekami gretimame sklype.
„Įdomu, jog matininkas, kuris darbavosi gretimame sklype, nuslėpė faktą, kad esama problemų dėl šių pastatų. Matininkai sutapatino koordinates, paruošė sklypo planą, kaimynų taip pat, įregistravo žemės sklypą ir lyg viskas buvo gerai. Atėjo tokie laikai, kai pasikeitė savininkai, ir tuomečio savininko įpėdinis pradėjo reikalauti, kad kaimynė pastatus nusigriautų“, – kalbėjo A.Gedminas.
Anot specialisto, 2013-ųjų gegužę dar kartą buvo sprendžiamas šis klausimas: „Situacija tokia, kad ir V.Lipnevičienės pastatai stovi ne vietoje, ir matininkai nuėjo lengviausiu keliu, nepasakydami, kad esama problemų, buvo pasiūlytas abiem kaimynams kompromisinis problemos sprendimas – ribų keitimo projektas. Jame numatėme, kad riba aplenktų pastatą ir nereikėtų jo griauti, bet šio pasiūlymo buvo atsisakyta. Dabartinis sklypo savininkas ėmėsi griežtų teisinių priemonių, kad statiniai, kurie įsiterpia į jo sklypą, būtų nugriauti. Teisminiai procesai nebuvo palankūs V.Lipnevičienei.“
Pasak pašnekovo, V.Lipnevičienei buvo siūlyta nerengiant projekto pakeisti sklypo ribą taip, kad ji nekirstų pastatų. „Tai būtų buvę padaryta dar 2013-ųjų gegužę, be to, matavimus specialistai ir įmonės būtų padarę neatlygintinai, o kodėl poniai V.Lipnevičienei tai netiko, jau reikia klausti jos pačios“, – kalbėjo A.Gedminas.
