T.Matulionis tapo antruoju Lietuvos palaimintuoju. Pirmasis palaimintuoju prieš trisdešimt metų buvo paskelbtas vyskupas Jurgis Matulaitis. Tačiau jis palaimintuoju buvo skelbiamas Romoje. Todėl tokios iškilmės Lietuvoje rengiamos pirmą kartą.
Džiugią žinią perskaitė kardinolas A.Amato.
„Mes, išpildydami Mūsų Brolio Jono Ivanausko, Kaišiadorių vyskupo, ir daugelio kitų brolių vyskupystėje, ir daugybės Kristų tikinčiųjų maldavimus, patariant Šventųjų skelbimo kongregacijai, savo Apaštaline galia patvarkome, kad Garbingasis Dievo tarnas Teofilius Matulionis, Arkivyskupas-Kaišiadorių vyskupas, kankinys, ganytojas pagal Kristaus širdį, didvyriškas Evangelijos liudytojas, drąsus Bažnyčios ir žmogaus orumo gynėjas, ateityje būtų vadinamas Palaimintojo vardu ir kasmet birželio mėnesio keturioliktąją dieną būtų švenčiamas teisės nustatyta tvarka ir nustatytoje vietoje“, - popiežiaus Pranciškaus žodžius perskaitė dvasininkas.
Paskelbus T.Matulionį palaimintuoju atidengtas jo paveikslas, kuris bus naudojamas pamaldose ir bažnyčiose. Taip pat piligrimai išvydo atidengtą palaimintojo sarkofagą, išpuoštą ornamentais. Šeštadienį atgabentas į Vilnių jis buvo uždengtas tamsiai raudonu audiniu.
Minia piligrimų džiugią žinią sutiko gausiais plojimais ir Garbės himnu.
Katalikai traukė į Vilnių
Į šventę autobusais lietuviai važiavo iš įvairių šalies regionų. Kai kuriose bažnyčiose mišios buvo aukojamos tik ryte, vėliau parapijiečiai buvo kviečiami kartu keliauti į Vilnių.
Šventės rengėjų žiniomis, organizuotu transportu į Beatifikacijos iškilmes atvyko kone 10 tūkst. žmonių. Juos atlydėjo ir apie pusė tūkstančio dvasininkų.
Žmonės į aikštę pradėjo rinktis nuo ankstaus ryto. Prieš 14 val. prie Katedros susirinko per 20 tūkst. piligrimų.
Nuo penktadienio visą savaitgalį Vilniuje vyko Lietuvos jaunimo dienos, kuriose apie 6 tūkst. jaunų žmonių šventė tikėjimo šventę. Sekmadienį visi jaunimo dienų dalyviai atkeliavo į Katedros aikštę, Teofiliaus beatifikaciją.
Taip pat buvo laukiama savu ar viešuoju transportu atvykstančių piligrimų. Policija skelbė, jog pasirengė maksimaliam – 50 tūkst. žmonių – srautui.
Gausioje piligrimų minioje buvo girdėti ir maldininkų iš užsienio. Organizatorių žiniomis, apie pusė tūkstančio piligrimų atvyko iš Latvijos, Baltarusijos, Rusijos, Lenkijos, Kanados, JAV, Australijos.
Mišios lotynų kalba
Sekmadienio šv. Mišios Katedros aikštėje prasidėjo 14 val. Jos buvo aukojamos lotynų kalba. Maldų ir giesmių vertimą dalyviai skaitė nemokamai išdalytose knygelėse.
Mišiose giedojo jungtinis choras – septyni kolektyvai iš Marijampolės, Kauno, Molėtų, Vilniaus. Grojo Karinių oro pajėgų pučiamųjų orkestras.
Pamaldoms vadovavo kardinolas A.Amato, Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas iš Vatikano. Jį popiežius Pranciškus siuntė į Lietuvą paskelbti palaimintuoju sovietinio režimo kankinį Teofilių Matulionį.
Šv.Mišiose Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas kreipėsi į kardinolą A.Amato ir per jį prašė Šventąjį Tėvą, kad į palaimintųjų gretas įrašytų Teofilių Matulionį.
Tuomet beatifikacijos bylos postulatorius (kunigas, kuris rūpinosi, kad būtų surinkti visi duomenys apie Teofiliaus gyvenimą. - Red.) Mindaugas Sabonis pristatė Teofiliaus Matulionio biografiją.
Atsakydamas į prašymą kardinolas Amato perskaitė Popiežiaus Pranciškaus apaštalinį laišką. Po to jaunimas atidengė palaimintojo Teofiliaus Matulionio kanoninį paveikslą.
Garbės sargyba iš Katedros atnešė prie altoriaus sarkofagą su palaimintojo relikvijomis. Relikvijos pagerbtos smilkalais skambant giesmei ir Katedros varpams. Tada toliau buvo tęsiamos šv. Mišios.
Kalbėjo prezidentė
Apeigose dalyvauja ir aukščiausi šalies vadovai. Po šv. Mišių kalbėjo prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Kreipdamasi į visus Lietuvos tikinčiuosius, šalies vadovė pabrėžė, kad šiandien valstybei išskirtinė diena.
„Šiandien ypač aiškiai girdime plakant istorinę širdį. Iš atokiausių Lietuvos vietovių tūkstančiai susirinko pagerbti birželį gimusio ir taip pat birželį beatifikuoto mūsų tautiečio arkivyskupo Teofiliaus Matulionio. Aikštėje matau ypač daug jaunų, laisvės
kartos žmonių. Laisvės, kurios praradimo pasekmes tvirtai atlaikė arkivyskupas. Taip sutapo, kad šį mėnesį prisimename ir skaudžiausią valstybės patirtį: okupaciją, masinius trėmimus ir tūkstantines aukas - visa, ką teko išgyventi mūsų žmonėms. Palaimintasis Teofilius Matulionis - vienas iš jų“, - sakė prezidentė.
kartos žmonių. Laisvės, kurios praradimo pasekmes tvirtai atlaikė arkivyskupas. Taip sutapo, kad šį mėnesį prisimename ir skaudžiausią valstybės patirtį: okupaciją, masinius trėmimus ir tūkstantines aukas - visa, ką teko išgyventi mūsų žmonėms. Palaimintasis Teofilius Matulionis - vienas iš jų“, - sakė prezidentė.
Pasak šalies vadovės, atlaikęs daugkartinius suėmimus, įkalinimus, tardymus, kankinimus, bandymus užverbuoti arkivyskupas neprarado to, kas svarbiausia, - žmogiškumo, meilės žmonėms ir ištikimybės tiesai.
Prezidentės teigimu, kiekvieną kartą, kai stengsimės išlaikyti vidinę tvirtybę, dvasinę pusiausvyrą ir viltį, prisiminkime Teofilių Matulionį - garbingą, teisingą ir tvirtos dvasios žmogų. Tai savybės, kurios reikalingos visiems, kasdieniu darbu kuriantiems ir saugantiems Lietuvą ir jos laisvę.
Galima prašyti užtarimo
Po apeigų Teofiliaus relikvijos perneštos į Katedrą, kur iki 23 val. bus galima asmeniškai prašyti palaimintojo užtarimo.
Sarkofagas su Teofiliaus Matulionio palaikais į Vilniaus Katedrą iš Kaišiadorių buvo atvežtas šeštadienio vakarą.
Koloną lydėjo motociklininkai. Katedra buvo atvira visą naktį, kur žmonės galėjo melstis prie palaimintojo relikvijų.
Teofilius Matulionis – antras lietuvis, skelbiamas palaimintuoju. Pirmasis toks buvo vyskupas Jurgis Matulaitis. Jį prieš trisdešimt metų Romoje palaimintuoju paskelbė popiežius Jonas Paulius II.
Benediktui XVI grąžinus seną tradiciją palaimintuosius skelbti jų gimtojoje šalyje, pirmą kartą šios iškilmės yra rengiamos Lietuvoje.
Pranašystė išsipildė
Teofilius Matulionis – praėjusio amžiaus vyskupas, kuris tris kartus dėl savo religinių įsitikinimų ir pasipriešinimo valdžiai kalėjo Rusijos kalėjimuose.
1923 m. dvejiems metams jis buvo įkalintas Maskvoje, 1929 – ketveriems Solovkų salose bei Peterburge, o 1946 – dešimtmečiui Oršoje, Vladimire, galiausiai Mordovijos invalidų namuose.
Savo tvirtumu jis stebino ne tik bendrakeleivius, bet ir kankintojus. Jis nė karto nėra blogai atsiliepęs apie savo tardytojus ir prievaizdus. Priešingai – gailėjo jų, kad šiems tenka tiek daug su vyskupu vargti.
T.Matulionis mirė 1962 metais būdamas 89-erių. Manoma, kad mirtį sukėlė atvykusios seselės suleisti „vitaminai“.
Sovietų valdžia po vyskupo mirties daliai žmonių sumelavo laidotuvių valandą, kad tikintieji negalėtų suplūsti į kapines ir kad būtų išvengta masinio pagerbimo.
Su sovietais kolaboravęs kunigas 1962 metais taip rašė apie Teofilių Matulionį: „Šis vyskupas yra vyskupas kankinys, vyskupas kovotojas. Kada nors istorija turės tarti žodį, ar tinkami buvo jo (kovos) metodai. <...> Gal kada nors jisai ir bus paskelbtas šventuoju.“
2000 metais atlikus vyskupo palaikų ekspertizę, paaiškėjo, kad jo organizme – neįprastai daug sunkiųjų metalų.
Specialistai įvardijo, kad jo mirtį lėmė ilgi metai, nežmoniškomis sąlygomis praleisti įkalinimo vietose Rusijoje.
Todėl Šventųjų skelbimo konkgregacija Vatikane pripažino, kad vyskupas mirė kaip kankinys ir gali būti skelbiamas palaimintuoju.
Bene svarbiausia jo istorijoje – nenuilstamas tikėjimas, viltis ir meilė žmonėms – kad ir kas jie būtų.
Viena maža iliustracija: Teofilius savo laiškuose visuomet daugiau domėjosi kitais nei rašė apie save.
Prieš vienas Kalėdas jis, būdamas kalinys, mažametei savo giminaitei į Lietuvą laišku atsiuntė iš popieriaus iškarpytą ir išsilankstantį kalėdinės eglutės žaislą – burbulą su paukšteliu viduje. Laiške parašė: šis žaislas atspindi tai, kaip dabar gyvenu. Suprask, džiugiai ir be rūpesčių.
