Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė kalbėjosi su Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriumi Tadeušu Rodzu bei vidaus reikalų ministru Eimučiu Misiūnu.
– Pone Rodzai, pradėkime nuo demaršo, kurį vykdo darbuotojai. Ar jūs tai sugalvojote, ar darbuotojai patys nusprendė pasitraukti, pereiti į kitas pareigas?
– Pone Rodzai, pradėkime nuo demaršo, kurį vykdo darbuotojai. Ar jūs tai sugalvojote, ar darbuotojai patys nusprendė pasitraukti, pereiti į kitas pareigas?
– (T.Rodzas) Mes iš oponentų girdime apie demaršus, šantažus, turbūt nelabai žino, ką tai reiškia. Mes gyvename laisvoje demokratinėje šalyje, žmogus pas mus kol kas yra laisvas. Dabar ne 1934-1937 metai, kai bandoma nuteisti tiesioginiame eteryje. Žmonės apsisprendė dėl to, kad gavo iš Vidaus reikalų ministerijos projektą, pagal kurį aišku, kad jų paslaugos yra nereikalingos.
– Bet pagal tą projektą jų niekas neatleis?
– (T.Rodzas) Pagal projektą žmonės apsisprendė, kad jie yra laisvi pasirinkti sau darbo vietą ten, kur jie nori dirbti.
– Kam jiems išeiti, jeigu jų niekas neatleidžia?
– (T.Rodzas) Reikia žmonių klausti, ne manęs. Aš jiems paaiškinau, ką tai reiškia. Jų paslaugos tikrai yra reikalingos, visuomenė juos vertina ir tos paslaugos yra labai gerai pamatuojamos. Ar buvo problemų su greitąja pagalba?
– Pone Rodzai, dėl ko tie žmonės išeina? Kokia pagrindinė priežastis?
– (T.Rodzas) Dėl to, kad jie jaučiasi nestabilūs, nori turėti darbą ir stabiliai dirbti.
– (E.Misiūnas) Reali situacija yra tokia: yra rengiamas Vyriausybės projektas, kuris dabar yra išsiųstas derinti. Jame pasakyta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. bus bendras pagalbos telefonas 112. Šiandien turime 2017 m. vidurvasarį. Praktiškai pusantrų metų iki telefono numerio išjungimo. Per tą laiką turime galimybę pasikalbėti apie darbuotojų integraciją į BPC.
Mums daug ką reikia padaryti ir bendrai reikia susitarti, ką galime padaryti, kaip geriau integruoti. Visos respublikos darbuotojai yra profesionalai, gebantys dirbti, sugebantys reaguoti į tokias situacijas – jie reikalingi, niekas apie tai net nekalba.
– Ministre, kokios yra garantijos? Gal darbuotojai iš tiesų jaučiasi nestabiliai, nes nežinia, ar panaikins darbo vietą, ar ne. Jūs galite garantuoti, kad tie žmonės nepraras darbo?
– (E.Misiūnas) Jeigu Vyriausybės nutarimo projekte pasakyta, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. naikinamos stotys, tada galima sakyti, kad liko keletas dienų, kas dabar bus. Prašau, pasakykit pastabas, ateikime į derybas, galbūt, tai galime padaryti vėliau, kokios bus sąlygos. Jūs atstovaukit darbuotojams.
– Jūsų manymu, tai pačių darbuotojų sprendimas?
– (E.Misiūnas) Tai aišku, kad ne. Šiuo atveju darau prielaidą, kad tai tipinė, suorganizuota vadovo protesto akcija. Kiek pas jus dirba žmonių? 40-50?
– (T.Rodzas) Norėčiau, kad jūs pasitaisytumėte. Jūs darote prielaidą ar tai yra organizuota? Kodėl prielaida?
– (E.Misiūnas) Dėl to, kad visi žmonės vienu metu gali imti ir išeiti. Taip nebūna.
– Kuo remiantis jūs teigiate, kad tai vadovo suorganizuota akcija?
– (E.Misiūnas) Aš juk irgi pažįstu įvairius žmones. Vienam kyla vienų minčių, kitam prielaidų, galbūt pasikalbėjo, gal keli ne taip suprato. Gavom ir signalų, kad žmonės buvo įkalbinėjami pasirašyti, kad visi išeina iš darbo vienu metu, turėjom skambučių, skambino ir į BPC. Pats veiksmas rodo, kad tai buvo suorganizuota. Taip nebūna, kad visi 100 proc. paima, parašo ir išeina. Faktas.
– Pone Rodzai, problemų nėra, žmonės neatleidžiami. Ko jūs plėšotės? Jūs pats nuo liepos 1 d. išeinate iš darbo, baigiasi jūsų kadencija.
– (T.Rodzas) Ponas kalba ir aš laukiau to klausimo. Įdomu, kaip gali vadovas, kuris išeina nuo liepos 1 d. daryti įtaką 100 proc. darbuotojų nuomonei, neturint jokių svertų.
– Jūs visus metus galėjote daryti įtaką darbuotojų nuomonei, pasistengdamas, kad jūsų darbuotojai gautų gerus atlyginimus. Kalbu apie audito ataskaitas, kurios buvo prieš porą metų, šiek tiek šokiruojančius skaičius, kas liečia algas. Koks jūsų paties atlyginimas?
– (T.Rodzas) Mano atlyginimas yra nustatytas, 2119 eurų.
– O kokie priedai?
– (T.Rodzas) Nėra priedų.
– Nedirbate naktimis? Žinau, kad dar apie 700 eurų užsidirbate papildomai, čia duomenys iš savivaldybės.
– (T.Rodzas) Žinot, tikrai? Parodykit man tuos duomenis.
– (E.Misiūnas) Mes ne teisme esame, kad dėtume įrodymus.
– (T.Rodzas) Tai yra melas. Aš už kiekvieną savo žodį galiu atsakyti be prielaidų.
– Jūs pasakykite, koks jūsų atlyginimas yra tiksliai su papildomu darbu kaip brigadininko?
– (T.Rodzas) Tai yra taip pat nustatyta. Mano alga yra 2119 eurų.
– O su priedais, papildomais darbais?
– (T.Rodzas) Čia ne priedai. Aš turiu papildomą darbą, kuris lygiai taip pat leistas.
– (E.Misiūnas) Žmogus nenori atsakyti. Jeigu manęs paklaustų, aš galėčiau iš karto pasakyti, koks mano atlyginimas. 2700 eurų su trupučiu.
– (T.Rodz) Kiek už projektą gausite?
– (E.Misiūnas) Neįsivaizduoju, tai ne projektiniai pinigai.
– Jūs korupcija kaltinate ministrą? Darote prielaidą?
– (T.Rodzas) Galiu įtarti, darau prielaidą. Turiu tam pagrindą. Žmogus, kuris sako, kad bus daromos pertvarkos ir bus sutaupomi pinigai, akivaizdu, parašyta, kad papildomų pinigų reikia kasmet. Nesupratau, iš kurios vietos bus taupoma, jeigu reikia pridėti kasmet po 1,3 mln. atlyginimams? Kai parašoma aiškiai, kad padidės srautas kreipimųsi į BPC. Jūs dabar su manimi norite ginčytis, ateinate į laidą nepasiruošę, kalbate apie kažkokius priedus.
– Jūs nepasakote, kiek priedo gaunate kaip brigadininkas.
– (T.Rodzas) Negaunu priedo.
– Vadinasi, savivaldybė yra neteisingai informuota.
– (T.Rodzas) Reikia pradėti nuo to. Jeigu savivaldybė informavo, kur tą informaciją paėmėte, kur oficiali informacija apie mano priedus ir kokiais priedais aš disponuoju.
– Jūs gi patvirtinote, kad jūs kaip brigadininkas dirbate papildomai. Negaunate algos už tai?
– (T.Rodzas) Gaunu algą, bet ne priedą. Tokią pat algą, kaip ir kiti išvažiavę brigados gydytojai.
– Gaunate algą kaip direktorius, gaunate kaip brigadininkas. Kokia bendra suma?
– (T.Rodzas) Be jokių priedų. Tikrai niekada nesudėdavau.
– (E.Misiūnas) Dėl ko reikia daryti pertvarką. Pasižiūrėkite, kokia yra medicinos pagalbos stoties valdymo struktūra. Yra tai, ką jie daro – važinėja felčeriai, taip pat yra teisininkai, buhalteriai, vyr. buhalteriai, visokie specialistai, auditai. Ši struktūra yra visiškai nereikalinga. Pažiūrėkime 112, ką turime. Vilnius, Alytus – yra skyriai, vienas viršininkas, vienas pavaduotojas. Čia tipinė pinigų plovykla. Švaistymas valstybinių pinigų.
– (T.Rodzas) Diletantiškas požiūris be jokių skaičių, be nieko.
– Jei kalbėtume apie pačią funkciją, ar dabar BPC specialistas tikrai gebėtų konsultuoti žmogų taip, kaip ponas Rodzas sako, prireikus medicininės pagalbos? Negebėtų.
– (E.Misiūnas) Kodėl negebėtų? Turiu tokią istoriją. 2013 m. buvo atsitikimas, kai skambino žmogus į BPC, BPC norėjo susijungti su greitosios medicinos pagalbos stotimi, bet nesugebėjo, kažkas buvo užlūžę. Žmogus buvo užspringęs, duso. Mūsų darbuotoja pakonsultavo, ką reikia padaryti, kaip žmogų paguldyti ir išgelbėjo jam gyvybę. Po to ji už tai buvo apdovanota.
Tie žmonės yra kompetetingi. Aš nesakau, kad ji tokios kompetencijos, kaip stoties, bet nekalbu apie tai, kad tie žmonės bus išvaryti į gatvę, jų niekas nepriims. Apie tai nėra kalbos. Jūs dabar įsivaizduojat, kad juos visus išleidžiam, kitus šimtus apmokom ir priimame į centrą.
– Pone Rodzai, jūs sakote, kad paskambinęs žmogus kalbės su tarpininku?
– (E.Misiūnas) Nekalbės su tarpininku.
– (T.Rodzas) Be jokių abejonių. Pačiame projekte taip yra parašyta. Reikalingi papildomi etatai, papildomi pinigai.
– Jums parodė struktūrą.
- (T.Rodzas) Nenoriu kalbėti apie tą struktūrą. Jeigu žmogus yra diletantas, atėjęs kalba kažkokiom struktūrom.
– Jeigu jūs kalbate apie lėšų sutaupymą, kad nebūtų švaistomos valstybės lėšos, pažiūrėkime į tą struktūrą. Suskaičiuokim, kiek yra visokiausių pareigybių. Paaiškinkite.
– (T.Rodzas) Nenoriu aiškinti to, kas yra ne tos temos dalykas. Viskas yra atviroje erdvėje, internete visos lėšos, atvirai matosi, kas kiek gauna, kokie atlyginimai. Taip, kaip priklauso pagal įstatymą. Jūs galite viešoje erdvėje pasižiūrėti. Jeigu esate nepasiruošę ir jei kalbame apie kažkokias struktūras, man atrodo, mes atėjom kalbėti apie visai kitus dalykus. Apie tą įvykį, kurį kalbate, mes turime įrašą, kaip yra gelbėjama. Nenoriu grįžti prie tos temos.
– (E.Misiūnas) Bet buvo išgelbėta, žmogus gavo apdovanojimą.
– (T.Rodzas) Nebuvo išgelbėta.
– Pone Rodzai, kur jūs matote problemas?
– (T.Rodzas) 2010 m. balandžio 20 d. buvo priimtas įstatymo pakeitimas, pagal kurį greitąją pagalbą turi valdyti BPC, turi pradėti valdyti nuo 2011 m. sausio 1 d. Iki šiol to įstatymo niekaip nepavyksta sutarti – tokia struktūra, anokia, BPC negali valdyti greitųjų pagalbų.
Dabar atrišamos rankos, norima įtvirtinti, kad įstatymo reikia laikytis. Įstatymas nevykdomas iki šiol. Dabar mes darom kažkokias prielaidas. Norima, kad įstatymas būtų vykdomas, įstatymo negalima įvykdyti ir toliau stumia kažkokias schemas.
– 2013 m. BPC nutraukus senos informacinės sistemos eksploataciją, Vilniaus GMP stočiai buvo pasiūlyta suteikti prieigą prie naujos sistemos ir nemokamai naudotis jos resursais, bet į siūlymą nesureaguota.
– (T.Rodzas) Kodėl ir kaip, jūs nežinote, ir mes patys rašėme VRM.
– Pone Rodzai, negaliu suprasti, kur jūs matote pagrindinę problemą ir ką jūs siūlote daryti?
– (T.Rodzas) Problema tame, kad reikia pakeisti įstatymą. Sugrįžti į 2004 m.
– Kaip jį pakeist?
– (T.Rodzas) Pats vadovas nežino, kuriuo įstatymu dabar reikia vadovautis.
– (E.Misiūnas) Šiai dienai 50 proc. skambučių, kurie patenka į GMP, yra per BPC. Praktiškai tai, ką vadovas yra sakęs, kad visi išeis – problemos didelės nebus. Laukiu tos dienos. Pažiūrėsim, kiek tų žmonių išeis.
Antra, tikrai pasirengėme, pakalbėjome su BPC vadovu, kaip darbuotojai yra pasirengę. Tai nebus kažkoks chaosas. Vadovas pasakė, kad Vilnius liks, žmonės mirs ant gatvių – nesąmonė.
– (T.Rodzas) Melas. Meluojat, ministre.
– Pone Rodzai, ką jūs siūlote? Jei sakote, kad netinka tai, kaip dabar yra įstatyme pasiūlyta, kad į BPC integruoja dispečerius, ką jūs siūlot?
– (T.Rodzas) Ne aš siūlau. Įstatymas registruotas 2013 m., a.a. Juro Poželos, buvusio sveikatos apsaugos ministro. Ten parašyta labai paprasta savoka, kad žmogui turi būti suteikiama galimybė tiesiogiai kreiptis į medikus.
– Jūsų manymu, turėtų būti atskiras numeris 113?
– (T.Rodzas) Nebūtinai. Jis gali būti tas, kuris yra dabar, 033. 18 valstybių, tame tarpe ir Briuselis, turi atskirą numerį. Niekam nekyla minčių kažką naikinti. Pagal direktyvas yra taip ir parašyta, niekas jokių europinių direktyvų nepažeidžia.
– (E.Misiūnas) Kiek valstybė sutaupytų lėšų – BPC biudžetas yra 3 mln., stoties apie 2,5 mln. eurų, o skambučių – vos ne tris kartus mažiau. Viena dispečerinė, viena serverinė, būtų žymiai racionaliau panaudotos valstybės lėšos, nei dabar.
– (T.Rodzas) Latviai naudoja 113 telefoną, lenkai, baltarusiai, rusai, ukrainiečiai.
– (E.Misiūnas) Jūs žiūrite į Rytus.
– (T.Rodz) O kuo jums nepatinka lenkai?
– (E.Misiūnas) Patinka man lenkai, viskas gerai. Kuo jums nepatinka Gruzijos pavyzdys? Buvome Gruzijoje, puikus, nuostabus centras, pajėgų valdymas iš vienos stoties, modernu.
– Ministre, ar yra variantas palikti numerį 113, kaip dar vieną numerį? Tai nereiškia, kad jis galiotų visada, bent pereinamąjį laikotarpį?
– (E.Misiūnas) Galima svarstyti tik tokiu atveju, jei žmogui reiktų specialios pagalbos. Pavyzdžiui, mamai suviduriavo vaikas, paleido pilvą, pradėjo vemti. Ji nenori kviesti gydytojo į namus, bet nori pasikonsultuoti, ką daryti – kokią arbatėlę, vaistukų. Tokiu atveju galėtų būti telefono numeris, kuriuo paskambinus būtų pasakyta: duokit ramunėlių.
Bet jei atsitiko bėda, žmogus nugriuvo, susilaužė ranką, bėga kraujas, stresinė situacija, galvoja, kokiu numeriu skambint, koks ten yra medicinos? Skambini 112 telefono numeriu ir gauni visą pagalbą. Čia nėra net apie ką kalbėt.
„Lietuva tiesiogiai“ - nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18.40 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
