„Dar per daug jautru kalbėti apie Roko netektį“, – pokalbio pradžioje ištarė brolio gedinti M.Žilinskaitė, tačiau rado jėgų kalbėti toliau.
Vos prieš dvi savaites užgeso 44 metų Seimo nario, buvusio televizijos žurnalisto R.Žilinsko gyvybė – sesers širdį draskantis netekties skausmas nemalšta. Ji susimąstė – gal jis toks stiprus liks ir visą likusį gyvenimą?
„Mes nė vienas nežinome, kiek mums liko gyventi, – atsiduso 39 metų vilnietė. – Esu suaugusi, turiu vaiką, bet brolio man niekas neatstos. Prisimenu, kaip jis mane mažą už rankos vedžiodavo, ir vėliau, kai jau užaugau, buvo man kelrodis.“
M.Žilinskaitės telefone – paskutinės brolio iš ligoninės jai siųstos žinutės.
Prieš tai, kai jam sostinės Santaros klinikose buvo sukelta dirbtinė koma, politikas nuolat bendravo su seserimi.
Iš pradžių jie susiskambindavo, vėliau rašė vienas kitam žinutes.
Vakare prieš lemtingąją dieną, kai tarsi paniro į komą, R.Žilinskas seseriai nusiuntė paskutinę žinutę: „Man sunku rašyti, daug jėgų kainuoja.“
„Rokas buvo labai išsekęs. Ne iš karto buvo nustatyta, kokia plaučių uždegimo atmaina jį kankina, buvo duodami bendro spektro antibiotikai, bet jie nepadėjo.
Jį alino ūmus plaučių uždegimas, sepsis. Jis gavo geriausią gydymą“, – lėtai rinkdama žodžius kalbėjo M.Žilinskaitė.
„Lietuvos ryto“ žiniomis, medikai dėjo daug pastangų, kad pacientas pasveiktų. Kai kurie jų konsultavo net per atostogas, nuolat tardavosi ir vis ieškojo išeities iš sudėtingos situacijos.
Garsaus paciento imunitetas buvo labai nusilpęs, organizmo apsaugos resursai buvo išsekę, jis nekovojo su ūminiu plaučių uždegimu ir sepsiu.
Tikėtina, kad jį anksčiau buvo užklupęs koks nors virusas ar infekcija, kuri nualino organizmą.
Todėl geriausi ir brangiausi medikamentai nebepadėjo.
R.Žilinskas silpo, kvėpuoti jam darėsi vis sunkiau. Pacientui palatoje buvo uždėta deguonies kaukė. Kai prireikė dirbtinio kvėpavimo, reanimacijoje medikamentais buvo sukelta būsena, panaši į dirbtinę komą.
Daugiau kaip mėnesį reanimacijoje išbuvęs politikas mirė birželio 6-ąją taip ir neatgavęs sąmonės.
Tragedija privertė kalbėti
Po tragiškos žinios internete ir televizijos laidose pasipylė klausimų ir priekaištų medikams, kodėl jie tokiam jaunam vyrui neįstengė išgydyti plaučių uždegimo.
Kritikos strėles medikai atrėmė tyla – taip elgtis juos vertė subtili paciento ligos istorija.
Nuo draugų politikas neslėpė, kad nešioja klastingą virusą, o didžioji visuomenės dalis apie tai nežinojo.
„Tai buvo neeilinė situacija. Jis į ligoninę pakliuvo labai išsekęs, nusilpusiu imunitetu.
Iki tol pacientui nebuvo skirti antiretrovirusiniai vaistai, kaip ir nurodo mūsų šalyje iki šiol galiojantis ministro įsakymas. Bet ši tragedija parodė, kad reikėtų pokyčių.
Didelė dalis tokių pacientų, susirgę plaučių uždegimu, išsikapsto. Jei anksčiau jie ir nevartojo vaistų, pradeda tai daryti ir dar ilgai gyvena“, – „Lietuvos rytui“ pripažino medikai, kovoję dėl R.Žilinsko gyvybės ir labai apgailestaujantys, kad ji užgeso.
Žurnalistės kalbinti didelę patirtį turintys gydytojai pripažino, kad tylėti jau nebegalima, nes mirčių ir toliau nebus išvengta.
Pasirodo, mūsų šalyje, skirtingai negu daugumoje kitų išsivysčiusių valstybių, ne visiems pacientams, kuriems diagnozuotas Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV), iš karto skiriami antiretrovirusiniai vaistai. Jie yra kompensuojami.
Tokie medikamentai skiriami atsižvelgiant į imuniteto ribą, kurią rodo CD4 ląstelių skaičius.
Bet patyrę, tarptautinėse medikų konferencijose dalyvaujantys gydytojai mano, kad šis metodas jau pasenęs.
„Galbūt R.Žilinsko tragedija ir jūsų publikacija pagaliau paspartins pokyčius, kurie būtini?
Tai iš dalies padėtų užkirsti kelią ir viruso plitimui, nes vaistus reguliariai vartojantis žmogus neužkrečia kito“, – vylėsi „Lietuvos ryto“ žurnalistės kalbinti medikai.
Jeigu tokie pokyčiai sveikatos srityje pagaliau įvyktų, R.Žilinskas jau pats to nežinodamas pasitarnautų visuomenės labui. Jam būtų dėkingi ir daugybė pacientų, kurie dabar sunerimę klausinėja medikų, ar jiems negresia žinomo politiko lemtis.
Nemažai jų nori gauti kompensuojamuosius vaistus, kurie yra brangūs.
Mėnesio dozė kainuoja nuo kelių šimtų iki tūkstančio eurų.
Žavėjo jautrumu ir atvirumu
Žemiškąjį pasaulį palikusio R.Žilinsko sesuo supranta, kodėl jo mirtis visuomenei sukėlė šoką.
Socialine darbuotoja dirbanti moteris matydavo, kaip brolis stačia galva puldavo padėti kitiems. Jis rūpinosi ir artimaisiais – seserimi ir ligota motina, ją nuvežė į Birštono kurortą.
Netgi ligoninės palatoje parlamentaras sprendė sodininkų problemas. Tik į susitikimą su jais neįstengė nuvykti, o nusiuntė savo padėjėją.
Kitų rūpesčiams ir nelaimėms neabejingu jaunu politiku rinkėjai pasitikėjo.
Nuo 2008 metais į Seimo rūmus atėjęs su pramogų pasaulio vilko Arūno Valinsko vadovaujamais „prisikėlėliais“, R.Žilinskas, skirtingai nei kiti jo bendražygiai, ten buvo ne laikinas svečias.
Per 2016-aisiais vykusius rinkimus politikas jau nelabai tikėjo, kad dar kartą bus išrinktas į Seimą, bet konservatorių sąraše jam rinkėjai atidavė daug balsų.
Rinkėjus žavėjo ir politiko nuoširdumas, atvirumas. Jis yra prisipažinęs, kad vaikystėje patyrė tėvo smurtą ir kaip tai jį paveikė. Jį kankinusi priklausomybė nuo alkoholio ir raminamųjų taip pat nebuvo paslaptis.
„Mano gyvenimą buvo užvaldęs darbas ir alkoholis, bet aš jau senokai užsiėmiau savigyda ir man visai nieko nereiškė stingdantį abstinencijos nerimą slopinti raminamaisiais, kad išlikčiau stebėtinai darbingas. O tądien raminamieji nustojo veikti.
Apimtas panikos didinau dozes, stvėriausi kitų vaistų, gėriau degtinę – niekas negelbėjo nuo jausmo, kad esu slėgio indas, kurio viduje ką tik sprogo atominė bomba.
Bet laiku atskubėjo pagalba: paskambino sesuo ir draugė. Abi įtarė, kad vyksta kažkas labai negero, iškvietė greitąją pagalbą ir, viską metusios, atskubėjo pas mane“, – portalo lrytas.lt skiltyje „Bendraukime“ R.Žilinskas atvirai yra papasakojęs, kaip vos nemirė.
Išsikapstęs iš alkoholizmo duobės jis iš jos traukė ir kitus. M.Žilinskaitė žinojo, kad brolis tvirtai laikosi abstinento įžadų ir sulaukia daug laiškų su pagalbos prašymais.
„Jis turėjo susitaikyti, kad visą gyvenimą bus abstinentas, negalės išgerti vyno taurės. Po to, kai jis prisipažino kovojęs su priklausomybės liga, įklimpę žmonės jam rašė į Seimą, į feisbuką. Rokas pagelbėjo įklimpusiems, tarp jų – ne vienam žinomam žmogui. Tokių buvo ir jo šermenyse“, – kalbėjo politiko sesuo.
M.Žilinskaitė užsiminė, kad buvo ir tokių, kurie piktnaudžiavo jos brolio žinomumu, siekė iš to išpešti sau naudos. Bet jis ir tokiems žmonėms puldavo padėti.
„Tai irgi gali būti viena jo išsekimo priežasčių – kai kitiems atsiduodi visa širdimi, pamiršti pasirūpinti savimi“, – svarstė moteris.
Su organizacija – trintis
Populiarus politikas neslėpė esąs homoseksualus, tačiau nuolat nemojavo vaivorykštės spalvų gėjų vėliava ir garsiai nešaukė apie pažeidžiamas jų teises.
R.Žilinskas tik kartą, 2010-ųjų vasarą, dalyvavo Vilniuje surengtose seksualinių mažumų eitynėse.
Po dvejų metų jis drąsiai išrėžė savo nuomonę apie Lietuvos gėjų lygą: „Kai UAB Lietuvos gėjų lyga užsidarys, visuomenėje įsivyraus ramybė.“ Politikas priekaištavo šiai organizacijai, kad jos veikla sutelkta vienose rankose ir iš jos gaunama komercinė nauda.
Gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko tada atkirto: „Visoje Europoje, netgi Lenkijoje, parlamentarai, kurie neslepia homoseksualios orientacijos, kovoja už žmogaus teises, o Lietuvoje panašūs Seimo nariai kovoja su savo priklausomybės ligomis.“
Paklaustas, apie kokias politiko ligas tada kalbėjo, šią savaitę V.Simonko kratėsi anksčiau pasakytų žodžių: „Jei tai buvo pasakyta, tai buvo. Žmogus paliko pasaulį ir turiu jį gerbti.“
Lietuvos gėjų lygos vadovas prisiminė, kad R.Žilinskas jį buvo pakvietęs į Seimą: „Jis buvo matomas, domėjosi gėjų teisėmis. Todėl buvau maloniai nustebintas, kai jis dalyvavo eitynėse.“
R.Žilinskas pasisakė už tai, kad vaikai augtų tradicinėje šeimoje ir su kolegomis Seime teikė Šeimos stiprinimo įstatymą.
„Aš pats esu gėjus. Bet aš prieš įsivaikinimą ir prieš homoseksualų santuokas. Vaikas tokioje šeimoje nėra natūralus dalykas. Ir kurgi čia vaiko teisės?“ – tuomet klausė Seimo narys.
R.Žilinsko kalbos papiktino kai kuriuos aktyvius gėjus, kurie jį paskelbė nusidėjusiu savajai padermei.
Visą straipsnį skaitykite dienraštyje „Lietuvos rytas“
