„Kitą Seimo sesiją bus pateikti siūlymai dėl sutarčių su aukštosiomis mokyklomis. Yra esminis pokytis: šiandien aukštojo mokslo sistema yra finansuojama pagal ateinančių studentų skaičių. Visi tyrimai, visos analizės rodo, kad priimdami vis daugiau vis silpniau pasirengusių studentų, mes tikrai neužtikriname studijų ir mokslo kokybės. Todėl sutartys turi orientuoti aukštąsias mokyklas į rezultatus. Taip pat siūloma įvesti nemokamas bakalauro studijas gerai pasirengusiesiems“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją Vilniuje sakė ministrė.
Anksčiau valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis yra teigęs, kad aukštųjų mokyklų reforma siekiama aukštąjį mokslą padaryti apskritai nemokamą. Pasak ministrės, Konstitucija numato galimybę mokytis ir savo lėšos, todėl tokia galimybė silpniau pasirengusiems turėtų likti.
„Konstitucija tokią galimybę numato, tačiau sąlygos stojantiesiems – tiek mokantiems už savo studijas, tiek studijuojantiems valstybės lėšomis – jos neturėtų skirtis“, – ketvirtadienį aiškino J.Petrauskienė.
Anot jos, pokytis nuo dabartinės situacijos būtų toks, kad neliktų netolygumų, kai geriau pasirengusieji vienose specialybėse gauna mokamą vietą, o prasčiau pasirengusieji kitose studijuoja nemokamai.
„Tarkime, medicinos studijose didžioji dalis absolventų, kurie renkasi studijuoti mediciną, stoja pasirengę pakankamai gerai, jų stojamieji balai yra tikrai labai aukšti. Ir dėl to, kad yra ribotas valstybės finansuojamų vietų skaičius, nes yra ir universitetų ribotos galimybės rengti specialistus, net ir gerai besimokantys, net ir perlipantys kartelę stojantieji neturi galimybės gauti valstybės finansuojamą vietą.
Tuo metu fiziniuose ar techniniuose moksluose vien dėlto, kad pasirengimas yra silpnesnis ir valstybei reikia tokių specialistų, finansavimą gauna ir tie, kurie yra gerokai prasčiau pasirengę. Tai ta nelygybė šiandien yra, nemokamų bakalauro studijų įvedimas ir siekia spręsti šitas netolygumo problemas“, – aiškino ministrė.
