„Jaučiausi lyg pakliuvęs į terariumą – aplink visi šnypščia ir, nors įgelti negali, vis tiek jautiesi nemaloniai“, – išėjęs iš Šiaulių apygardos teismo, kuriame jau pusantrų metų nagrinėjama A.Skučienės ir dešimties jos aktyviausių pagalbininkų baudžiamoji byla, ištarė vienas liudytojų.
Šią savaitę liudytojų apklausos vadinamojoje Garliavos gaujos byloje vyko dvi dienas iš eilės. Joje liudijo ir žmonės, nemažai laiko praleidę prie Venckų bei Kedžių tvoros, ir žurnalistai, informavę visuomenę apie išgalvotos pedofilijos bylą.
Bando išvesti iš kantrybės
Liudytojams teko atsakyti į visiškai su byla nesusijusius teisiamųjų ir jų advokatų klausimus apie savo atlyginimus ar asmeninį gyvenimą.
Bene labiausiai teisme reiškiasi buvęs N.Venckienės vyro Aido Venckaus bendradarbis, kažkada Kauno vyriausiojo policijos komisariato ekonominei policijai vadovavęs Arnoldas Blaževičius, kuris gynė Drąsiaus Kedžio bendrininką Raimundą Ivanauską, o šioje byloje padeda buvusiam policijos pareigūnui Gintarui Banaičiui.
A.Blaževičius teisme reikalauja, kad žurnalistai ne tik prisimintų, kiek straipsnių parašė nuo 2009 metų, bet ir kas buvo kiekvieno straipsnio pašnekovas ir informacijos šaltinis.
Tokiais klausimais advokatas, matyt, bando parodyti, kad tu nieko neprisimeni, todėl tavo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra nieko verti“, – kalbėjo vienas liudytojų.
Kalčiausia – nukentėjusioji?
Sunkiai suprantamų klausimų A.Blaževičius pateikė ir kai kuriems nukentėjusiesiems. Iš gaujos persekiotos ir terorizuotos Marijos Milinienės, kurios sūnus Vaidas buvo garliavinių vadinamas pedofilu Aidu ir nužudytas, A.Blaževičius norėjo sužinoti pavardes tų asmenų, kurie sekė Milinius.
M.Milinienei atkirtus, kad tai – jo bendradarbiai iš Kauno ekonominės policijos, advokatas labai įtūžo ir apklausiant kitus liudytojus pažėrė jiems menamų klausimų apie tai, kad M.Milinienė esą sukurpė bylą prieš jo ginamąjį ir jo žmoną, taip pat teisiamąją Violetą Banaitienę.
Teisme – visiškas chaosas
Liudytojai pastebi, kad nors advokatų bandymas sumenkinti jų parodymus yra akivaizdus, dar įžūliau elgiasi kai kurie teisiamieji. „Už ką jūs buvote suimta šiais metais užsienyje?“ – Renaldas Ščiglinskas paklausė liudytojos, nors ji niekada nebuvo nei sulaikyta, nei suimta Lietuvoje, o tuo labiau užsienyje.
Panašius provokuojančius ir liudytojus šmeižiančius klausimus mėgsta pateikti ir kitas teisiamasis – Andrejus Lobovas iš Jonavos.
Jo elgesys salėje kelia nuostabą ne vienam proceso dalyviui – vyras šūkauja, garsiai komentuoja liudytojų kalbą ar tiesiog išeina iš teismo salės, pareiškęs, kad jam susuko vidurius.
Netyli ir žiūrovai, kurių į posėdžius susirenka maždaug iki dvidešimties. Jie garsiai piktinasi, laido replikas, žemina liudytojus, tačiau teisėjai juos pradeda stabdyti tik tada, kai patys nesugeba susišnekėti.
Nori važiuoja, nori nevažiuoja
Nuo 2015 metų gruodžio nagrinėjama byla taip pat pasižymi nenuspėjamumu. Vykdamas į teismą liudytojas nežino, ar jam neteks važiuoti dar kartą, nes teisiamieji nemėgsta iš anksto perspėti teismo, kad negalės dalyvauti posėdyje. Tai jie praneša paskutinę minutę arba sugeba dingti pakeliui į teismą.
Taip nutiko ir gegužės pabaigoje, kai į Šiaulius iš Vilniaus ir Kauno vykę liudytojai nebuvo apklausti, nes dingo teisiamasis Darius Kaminickas.
Liudytojams teko į teismą Šiauliuose iš kitų miestų vykti dar kartą, o D.Kaminickui už neatvykimą į posėdį nebuvo skirta net bauda. Teismas patikėjo jo paaiškinimu, esą žmona išvyko palikusi jam mažą vaiką, o jo telefonas netyčia užsitrenkė automobilyje, todėl jis negalėjo perspėti teismo.
Teismo darbuotojai taip pat neprisimena dienos, kad šios bylos posėdžiai būtų prasidėję nurodytu laiku.
