Sėkmingi ateities specialistai derina ne vienos srities įgūdžius. Tyrimai rodo – kuo toliau, tuo labiau pasauliui reikės žmonių, kurie geba derinti „kietuosius“ ir „minkštuosius“ gebėjimus, pavyzdžiui, matematikos žinias bei gebėjimą bendradarbiauti ir empatiją.
Harvardo universiteto (JAV) tyrėjas Davidas Demingas teigia, jog šiuolaikinės darbovietės, kuriose darbuotojai laisvai „juda“ tarp skirtingų vaidmenų ir projektų, šiek tiek primena vaikystės žaidimų aikštelę, kurioje visų pirma turėjome išmokti bendrauti ir bendradarbiauti. Jo nuomone, svarbiausias šiuolaikinės švietimo sistemos iššūkis yra studentus išmokyti ne tik techninių gebėjimų ir įgūdžių, bet ir įsitikinti, jog studentų „minkštosios“ kompetencijos yra pakankamai aukšto lygio, jog jie gebėtų konkuruoti dėl ateities darbų.
Tarpdiscipliniškumas – vienas iš prioritetų ne tik skirtingų aukštųjų mokyklų studijų programose, bet ir valstybės mastu. Įtraukdamos verslą į studijų procesą, studentų tvarkaraštyje palikdamos vietos laisvai pasirenkamiems moduliams, aukštosios mokyklos stengiasi atliepti šiuolaikinio pasaulio poreikius.
Pavyzdžiui, nuo praėjusių metų taikomas unikalus Kauno technologijos universiteto (KTU) magistrantūros modelis MA+ leidžia studentams patiems projektuoti savo studijas, renkantis atitinkamas kompetencijas, kurių yra 22. Kol kas populiariausios – vadovavimo, projektų vadybos, kalbų kompetencijos, tačiau studentai taip pat domisi ir renkasi tiksliųjų mokslų kompetencijas: duomenų analitika, valdymo technologijas.
Magistrantūra – vienas iš kelių praplėsti savo žinių lauką
„Žmogus, pabaigęs magistro studijas, taikant MA+ modelį, iš universiteto išeina turėdamas plačių gebėjimų. Pavyzdžiui, toks specialistas gali išmanyti ne tik informacines technologijas, bet ir turėti projektų vadovo žinių ir įgūdžių, ne vien tik edukologijos, bet ir duomenų analitikos kompetencijas. Pavyzdžiui Ekonomiką ar viešąjį administravimą studijuojantis studentas gali rinktis Duomenų analitikos kompetenciją, dirbti Ekonomikos analitiku. Arba studijuojantis pramoninę biotechnologiją gali rinktis procesų validavimo kompetenciją ir dirbti kokybės kontrolės analitiku“, – teigia J. Vizgirdaitė.
Nors kelių į sėkmingą karjerą kaip ir jos apibrėžimų – daugybė, tyrimai rodo, jog magistro studijas baigusieji uždirba daugiau, yra labiau užtikrinti dėl savo karjeros ir turi aiškiau apibrėžtus tikslus. Šiandien, kai darbdavių ypač vertinami plataus profilio, kelias sritis išmanantys specialistai, magistrantūra yra vienas iš kelių to pasiekti.
„Mano bakalauro studijos buvo labiau orientuotos į reklamą, todėl, pradėjusi dirbti marketingo srityje, pajaučiau, jog trūksta platesnių žinių, strateginio požiūrio. Apskritai rekomenduoju magistro studijoms rinktis kitą sritį, nei bakalauro. Taip tampama platesnį žinių bagažą bei požiūrį turinčiu specialistu“, – teigia KTU magistrantūros studijų absolventė transporto įmonės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovė Deimantė Šmitė.
Aukštesnis išsilavinimas – aukštesnis uždarbis
Mokslo ir studijų stebėsenos agentūros (MOSTA) atlikti tyrimai rodo, jog Lietuvoje magistro studijų absolventų vidutinis darbo užmokestis viršija mūsų šalies vidurkį, o per mėnesį jie uždirba maždaug 150 eurų daugiau nei bakalaurai. Europos šalių statistika rodo, jog magistrai uždirba iki 50 proc. daugiau nei bakalaurai, o labiausiai šis pokytis priklauso nuo specialybės.
Remiantis KTU karjeros valdymo centro duomenimis, KTU magistrai uždirba apie 38 proc. daugiau nei bakalaurai (12 mėn. po universiteto baigimo). Didžiausias pokytis stebimas socialinių mokslų srityje – šios srities magistrantūros absolventų uždarbis 45 proc. didesnis nei bakalaurų. Iš specialybių šiuo atžvilgiu išsiskiria sociologija, viešoji politika, taikomoji fizika ir taikomoji chemija.
„Į magistrantūrą stojantieji nori gilinti savo žinias, paprastai jie turi ambicingesnių tikslų – siekia užimti aukštesnes pareigas, tapti aukštesnio lygio specialistais. Neretai tam tikrose vadovaujamo darbo pozicijose iš karto reikalaujama magistro išsilavinimo“, – teigia J. Vizgirdaitė.
Pasak KTU studijų prorektorės Jurgitos Šiugždinienės, Šiaurės Europos šalyse magistrai ne tik uždirba daugiau nei bakalaurai, bet ir į kai kurias, geriausiai apmokamas, dinamiškas, įdomiausias sritis, tokias, kaip aukštųjų technologijų vystymas, be magistro laipsnio kandidatuoti nebūtų įmanoma.
Į universitetą – po pertraukos
Apie 40 proc. KTU magistrantų renkasi pratęsti studijas ne iš karto po bakalauro, o padarę pertrauką, jau pabandę eiti karjeros keliu. Neretai būtent pradėjus dirbti pasimato, kokių žinių ir gebėjimų trūksta.
„Noriu savo karjerą susieti su finansų sritimi, tad atsiradus galimybei pradėjau studijuoti KTU magistrantūroje. Man patiko, kad studijos organizuojamos cikliniu būdu, paskaitos vyksta vakarais, be to, girdėjau nemažai palankių atsiliepimų apie KTU finansų studijas iš buvusių studentų,“ – pasakoja Vaida Švėgždienė, į universiteto suolą grįžusi po kelerių metų pertraukos.
Ji studijavo ir baigė vadybos bakalaurą, vėliau įsidarbino ir bėgant laikui nusprendė savo profesinę karjerą pakreipti visai kita linkme. Magistrantūros studijas V. Švėgždienė pasirinko išanalizavusi įvairias su finansais susijusias programas šalies universitetuose.
„Specialistas, kuris nuolat ieško būdų ir siekia tobulėti, tikrai bus patrauklesnis darbdaviui,“ – įsitikinusi ji.
Nors studijos reikalauja įsitraukimo, valios užsiimti papildoma veikla šalia įprastinio darbo, vadovai darbuotojų siekį tobulėti magistrantūroje dažniausiai vertina teigiamai.
„Neretai tenka įtikinėti jaunuolius, kurie jau dirba, kad jie mokytųsi toliau, kad magistro studijos praplės akiratį ir atvers didesnes galimybes. Daugelis įsiklauso į šias rekomendacijas ir pasiekia tikrai puikių rezultatų tiek profesinėje veikloje, tiek studijose“, – teigia Jaroslav Karpovič, verslo valdymo sprendimus diegiančios ir pasauliniam įmonių tinklui priklausančios įmonės „Columbus Lietuva“ sprendimų architektas ir vyresnysis konsultantas, KTU lektorius.
„Draugiškos“ dirbantiesiems studijos
Be abejo, magistrantūros studijos reikalauja ir pasirengimo, ir laiko. Tačiau nerimauti dėl studijų suderinamumo su darbo grafiku – neverta. KTU jis „draugiškas“ dirbantiesiems.
„Mūsų šalyje studijuojančiam žmogui, ypač magistrantui, sudėtinga išlaikyti ekonominę nepriklausomybę, jei jis nedirba. Todėl stengiamės, kad magistrantūros studijų grafikas būtų pritaikytas dirbančiajam – tariamės su fakultetų dekanais, kad, kai įmanoma, paskaitos vyktų po 17 valandos. Be to, plačiai taikomas mišrusis mokymas, kai, pasitelkus virtualų mokymą, paskaitų klausoma ir jose dalyvaujama nuotoliniu būdu“, – teigia J. Vizgirdaitė.
Asmeninis tobulėjimas, nauji įgūdžiai, kuriuos galima plačiai pritaikyti ir ryšiai – tai priežastys, dėl kurių magistrantūros studijos yra populiarios tarp siekiančiųjų aukštesnių karjeros tikslų.
J. Vizgirdaitės teigimu, galimybė kurti verslo ryšius ar generuoti idėjas kartu su kolegomis, magistrantūroje yra ypač patraukli – čia įstoję studentai brandesni ir labiau apsisprendę dėl savo ateities. Be to, kadangi beveik pusė iš besimokančiųjų magistrantūroje studentų dirba, tinklaveika tampa nebe perspektyva, o realybe.
