Praėjusių metų pabaigoje neteisėtų statinių buvo užklijuoti informaciniai lapeliai, perspėjantys, kad iki kovo mėnesio pradžios nenusikėlus garažų, jie bus utilizuoti. Po įspėjimų patys gyventojai nusikėlė daugybę garažų.
Kita dalimi nelegalių pastatų pasirūpino miestas – jie buvo supjaustyti ir išvežti į bendrovės „Kauno švara“ teritoriją.
Pasak Panemunės seniūnės Rasinos Žolynienės, 8-iose iš 11-os miesto seniūnijų liko vos po keletą dar nenugriautų garažų. Didžioji dalis likusių „skardinukų“ koncentruojasi trijose seniūnijose – Šančiuose, Petrašiūnuose ir Panemunėje.
„Istoriškai susiklostė, jog daugiausiai garažų turime Petrašiūnuose. Panemunėje ir Šančiuose jų šiek tiek mažiau, tačiau panašu, jog likę garažai šeimininkų neturi arba jie visiškai nesirūpina savo turtu“, - teigė R. Žolynienė.
Kaunui pradėjus švarinimosi akciją, metalo supirktuvėse ženkliai išaugo parduodamų garažų skaičius. Remiantis įvairiais šaltiniais – būta mėnesių, kuomet garažų pardavimas šoktelėdavo iki net iki 20 per keletą savaičių.
„Noriu padėkoti visiems kauniečiams, kurie savo noru nusikėlė turtą. Žinoma, dalis gyventojų išardę garažus palieka netvarką, tad ją tenka kuopti miestui. Vis dėl to prieš pradėdami žygį žinojome, su kuo teks susidurti. Nors kova dar nebaigta, į priekį einame užtikrintai“, - pabrėžė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romaldas Rabačius.
Pasak R. Rabačiaus, metaliniai garažai ne tik teršia aplinką, kelia pavojų aplinkiniams, bet ir be jokio teisinio pagrindo užima valstybinę žemę. Nugriovus statinį šiukšlės surenkamos, o aplinka sutvarkoma. Tuo tarpu gyventojams atsirado vietos statyti automobilius, įsirengti vaikų žaidimų aikšteles arba kitaip prasmingai panaudoti atlaisvintus plotus.
Garažo demontavimą stebi antstoliai, kurie užtikrina, jog garažo nukėlimas vyktų teisėtai. Supjaustytos garažo dalys kurį laiką sandėliuojamos ir saugomos, o neatsiradus teisėtiems šeimininkams – utilizuojamos.