Abiturientės viltys sudužo: valdžios sprendimas atėmė žadą

    Abiturientės mama Renata savo dukrą apibūdino kaip stropią ir itin motyvuotą moksleivę, kuri šokiais užsiima nuo pat vaikystės. Būtent todėl dar dešimtoje klasėje pasirinkdama mokomuosius dalykus, kuriuos ketino mokytis vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėje, ji pasirinko programas, kurios jai bus naudingos siekiant išsilavinimo šokio srityje. Merginą vyliojo LEU siūlomos šokio pedagogikos studijos.

    „Šeimoje ilgą laiką iš savo dukros girdėjome tą patį tikslą ir prašymą padėti siekti karjeros būtent šioje srityje. Vaikas jau gana brandžiai dešimtoje klasėje pasakė, kad jos veiklai tikrai nereikės istorijos ar informatikos, o reikės lietuvių kalbos, matematikos, kuri privaloma norint studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje, ir choreografinių savybių“, – kalbėjo R.Petuškienė.

    Pašnekovė pasakojo, kad paskutinius dvejus metus mokykloje jos dukra praleido intensyviai ruošdamasi būsimoms studijoms. Mergina ruošėsi stojamiesiems egzaminams, galvojo, kaip šokiu perteikti emocijas, glūdinčias viduje. Jos mama pasakojo, kad abiturientė į tai žiūrėjo itin atsakingai ir profesionaliai ruošėsi, dėjo visas pastangas tobulindama choreografinę stojamųjų egzaminų dalį.

    Žinia – kaip perkūnas iš giedro dangaus

    Pasiruošimas stojimui neapsiribojo tik šokio judesių gludinimu ir nuolatiniu mokymusi. Tiek pati abiturientė, tiek jos mama internete sekė informaciją apie norimą studijų programą, bendravo ir su LEU atstovais.

    „Dar šių metų gegužės pirmosiomis dienomis skambinau, rašiau (universitetui. – Aut.) ir teiravausi apie 2017-aisiais galimas studijas, mokymosi sąlygas ir dokumentų teikimo eigą, motyvacinius pokalbius, kriterijus ir pan.

    Gavau teigiamus atsakymus, kad šokio pedagogikos studijos bus vykdomos, tačiau išlieka tik mokamos studijų vietos. Buvo pateiktos net preliminarios motyvacinių pokalbių datos – birželio 28–30 dienomis. Patikslinta buvo ir dokumentų pateikimo pradžia, numatyta birželio 1-ąją, o visa ši informacija buvo skelbiama ir LEU interneto puslapyje“, – pasakojo Renata.

    Tačiau visą šeimą ištiko šokas, kai gegužės 30-ąją, likus vos dviem dienoms iki bendrojo priėmimo pradžios, informacijos apie šokio pedagogikos studijų programą LEU interneto puslapyje neliko, o kreipusis į universiteto atstovus Renata sužinojo, kad į šią specialybę studentai šiemet nebus priimami.

    „Iš karto mėginau skambinti į universiteto atstovybę, neprisiskambinusi rašiau laiškus. Gautas atsakymas galutinai šokiravo“, – teigė moteris.

    Jai buvo atsiųstas laiškas, kuriame buvo parašyta, kad šiais metais priėmimas į šokio pedagogikos bakalauro studijų programą nebus vykdomas, todėl informacijos niekur ir nebegalima rasti, o abiturientė turi teisę stoti į nurodytas studijų programas.

    „Turėdama viltį, kad įvyko nesusikalbėjimas, paskambinau universiteto atstovui Andriui Guobai, tačiau iš pokalbio su juo supratau, kad Švietimo ir mokslo ministerija blokavo visas galimybes 2017 metais stoti į LEU šokio pedagogikos programą, net į mokamas vietas.

    Taip išeina, kad Lietuvai nereikia kompetentingų pedagogų šioje srityje, arba kyla prielaida, jog universitetas neturi kompetencijos šioje srityje. Iš A.Guobos supratau, kad tai jau negrįžtamas veiksmas, nes ši mokymo programa nepateikta Studijų vertinimo centro akreditacijai“, – nuoskaudas liejo pašnekovė.

    Praradusios viltį, kad pavyks studijuoti ilgai svajotą specialybę, mama ir dukra nusprendė kreiptis į Prezidentūrą. R.Petuškienė tikino, kad tokia problema ištiko ne tik jų šeimą, jų yra gerokai daugiau: „Vien Alytuje yra keli abiturientai, atsidūrę tokioje situacijoje.“

    Moteris situaciją išdėstė laiške, rašė, kad vis dar tiki šalies vadovais ir motyvuotais siekiais išsaugoti jaunosios kartos viltį. Ji neslėpė, kad elgėsi drąsiai rašydama prezidentei, tačiau sakė tikinti, jog tai gali suteikti vilties nusivylusiems būsimiems šių metų studentams.

    „Manyčiau, kad tokius kardinalius pokyčius švietimo sistemoje reikia skelbti ir vykdyti likus bent metų adaptaciniam periodui, o ne remtis kirvio principu, esant situacijai, kai po 3 ar 5 dienų bus aktyvintos paraiškų priėmimo į šių metų studijas sistemos.

    Kam tuomet formuojami mokomų dalykų ir pasirinktų egzaminų strateginiai planai 10–12 klasėse? Juk tai, ką suplanavai ir ko siekei, gali pasikeisti iš vakaro“, – laiške šalies vadovei rašė abiturientės mama.

    R.Petuškienė džiaugėsi sulaukusi greito Prezidentūros atsakymo. Ji sakė, kad atsakymas buvo tvirtas ir nuramino, jog į situaciją bus reaguojama. Atsakyme rašoma, kad atsižvelgdama į pateiktą skundą Prezidentūra kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją, kuri privalės įvertinti nurodytas aplinkybes ir pagal savo kompetenciją atsakyti į keliamus klausimus.

    „Labai smagu, kad valstybė neužsimerkia, neužsikiša ausų ir toliau padeda. Dabar lauksiu informacijos dėl šios situacijos“, – sakė abiturientės mama.

    Šiuo metu Renata ir jos dukra jau susitaikė su tuo, kad šiemet stoti į šokių pedagogikos studijas nepavyks, todėl pradėjo dairytis į kitas sritis. Laikas, skirtas bendrajam priėmimui, tiksi, tad mergina jau įvertino, ką norėtų studijuoti. Kaip pasakojo R.Petuškienė, jos dukrą domina ir kūrybos ar pramogų industrijos.

    Tačiau nors ir išsirinko studijų kryptį, kuri atrodo patraukli, abiturientės laukia dar ne vienas išbandymas. Prieš pusę metų pasirinkdama egzaminus, kuriuos ketina laikyti, ji nepasirinko istorijos ir informacinių technologijų, nes šių dalykų paprasčiausiai nereikėjo specialybei, apie kurią ji svajojo.

    Egzaminų maratonas jau yra prasidėjęs, todėl pasirinkti laikyti istorijos ar informatikos egzaminus Renatos dukra nebegali. O ir šių dalykų mergina nesimokė egzaminams skirtu lygiu, todėl išlaikyti brandos egzaminus gerais įvertinimais būtų mažai vilties.

    Dabar ji turės studijuoti mokamoje vietoje, nors jos galimybės tikrai leistų pretenduoti ir turėti tas nemokamas studijas. Dabar mes jų neturėsime, bet ką padarysi. Susitaikėme, nurijome kartėlį ir einame pirmyn naujais keliais“, – kalbėjo abiturientės mama R.Petuškienė.

    Sprendimą priėmė Vyriausybė

    LEU atstovai teigė, kad Vyriausybė patvirtino nefinansuojamų mokomųjų dalykų sąrašą, tarp jų atsidūrė ir šokių pedagogikos studijų programa. Sprendimą dėl to Vyriausybė priėmė balandžio 19-ąją.

    „Švietimo ir mokslo ministerijos įsakymu aukštosios mokyklos buvo informuotos tik gegužės 9 dieną. Anksčiau būsimų studentų negalėjome informuoti. Lietuvos edukologijos universitetas, įvertinęs praėjusių metų priėmimo duomenis ir šiais metais pasikeitusias finansavimo sąlygas, nusprendė nevykdyti priėmimo į šias studijų programas 2017 metais“, – teigė LEU atstovai.

    LEU viliasi, kad 2018-aisiais šokio pedagogikos studijų programa bus vykdoma, tačiau ar taip tikrai bus, priklausys nuo Švietimo ir mokslo ministerijos skiriamo finansavimo.

    Tuo metu švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas sakė, kad ministerija yra informuota apie LEU sprendimą šiais metais nevykdyti priėmimo į kai kurias pedagogikos studijų programas, tarp jų ir į šokio pedagogiką.

    „Studijų programa nėra panaikinta. Tikėtina, kad kitais metais į ją studentai bus priimami, ir tai yra normali, daugelio aukštųjų mokyklų taikoma praktika renkant studentus į mažiau paklausias, brangesnes studijų programas. Pažymėtina, kad aukštosios mokyklos turi teisę pačios nuspręsti, į kokias studijų programas priimti studentus. Švietimo ir mokslo ministerija yra atsakinga už bendros priėmimo į studijas politikos formavimą ir už valstybės finansavimo studijoms paskirstymą“, – teigė G.Viliūnas.

    Pasak jo,  atsižvelgus į tam tikrų dalykų mokytojų perteklių Lietuvos mokyklose, į juos rengiančių studijų programų neefektyvumą ir į šiuo metu studijuojančių atitinkamo dalyko pedagogiką studentų skaičių, šiemet nėra skiriamas valstybės finansavimas rengti bakalauro pakopos mokytojus dalykininkus, tarp jų ir choreografijos mokytojus.

     Pirmosios pakopos studijose 2017 metais bus rengiami tik ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogai, pagalbos mokiniui specialistai, kurių Lietuvos mokyklose trūksta.  Tačiau tai nereiškia, kad apsisprendę tapti dalyko pedagogu moksleiviai neturės galimybių siekti savo išsvajotos profesijos. Kaip ir kasmet, jie turės kitų pasirinkimo galimybių
    
    „Jie (abiturientai.  – Aut.) gali stoti į atitinkamo dalyko nepedagoginę studijų programą ir pedagogines studijas pasirinkti kaip gretutines. Dalyko mokytoju taip pat galima tapti po dalyko bakalauro studijų baigiant nuo metų iki pusantrų trunkančias pedagogikos profesines studijas.

     Tokioms studijoms šiemet skirta daugiau negu ankstesniais metais – 150 studijų vietų (pernai buvo 136, užpernai – 123 vietos). Pasirinkusiems pedagogikos profesines studijas taip pat numatoma mokėti specialią stipendiją“, – sakė G.Viliūnas.