Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdybą pirmadienį pasiekė Mokesčių inspekcijos patikrinimo rezultatai.
Nesėkmingai į parlamentą po konservatorių vėliava prasimušti bandžiusio profesoriaus turtą ir pajamas tikrinę inspektoriai aptiko ne šimtų tūkstančių eurų, o vos kelių šimtų eurų trūkumą.
Nustatyta, jog J.Pundzius per 2014-2015 metus nesumokėjo 298 eurų dydžio gyventojo pajamų mokesčio.
Už tai medikui skirta 42 eurų bauda, taigi jo kišenė blogiausiu atveju gali suplonėti 340 eurų.
J.Pundziui netgi šie reikalavimai pasirodė per dideli – VMI sprendimą dėl baudos jis apskundė.
Aistros – dėl politiko deklaracijų
„Apie Mokesčių inspekcijos išvadas mes pranešime prokuratūrai, kuri ir nuspręs, ką toliau daryti“, - pasakojo FNTT Kauno apygardos valdybos viršininkas Alvydas Packevičius, paklaustas apie bylos dėl neteisėto praturtėjimo tolesnę eigą.
Finansinių nusikaltimų tyrėjai į mokesčių inspektorius kreipėsi kilus triukšmui dėl J.Pundziaus palikimo.
Į pareigūnų akiratį buvęs pretendentas į Seimą pateko po to, kai buvo paviešintos jo turto ir pajamų deklaracijos.
Įtarimai J.Punzdiui byloje nebuvo pareikšti, bet jis patrauktas specialiuoju liudytoju. Tai reiškė, kad jam bet kada galėjo būti pareikšti įtarimai.
Sumokėjęs mokesčius, tapo švarus?
Praėjusiais metais J.Pundzius nurodė po savo tėvo plungiškio Aloyzo Pundziaus mirties 2014 metais paveldėjęs 1,5 mln. eurų vertės turtą, iš jų 752 tūkst. eurų – piniginėmis lėšomis.
Tiesa, vėliau J.Pundzius aiškino, jog įsivėlė klaida – deklaracijoje šie skaičiai turėjo būti įrašyti ne eurais, o litais. Pagal A.Pundziaus 2002 metais pateiktą deklaraciją jis turėjo 9 664 litų piniginių lėšų ir 158 tūkst. litų vertės nekilnojamą turtą.
Net ir skaičiuojant litais, tokios sumos, kokia susikaupė 2014 metais, A.Pundzius negalėjo sukaupti, vertinant legalias jo pajamas.
Mokesčių inspekcija suskaičiavo, jog gavęs daugiau nei 662 tūkst. litų pajamų, J.Pundzius nesumokėjo valstybei 15 proc. Gyventojo pajamų mokesčio – per 93 tūkst. litų (apie 27 tūkst. eurų).
Vėliau šią mokesčių inspekcijos reikalaujamą sumą jis sumokėjo.
„Galbūt inspekcijai to ir pakako. Sumokėjęs visus mokesčius, J.Pundzius tapo teisėtu paveldėto turto savininku“, - svarstė FNNT Kauno apygardos valdybos vadovas A.Packevičius.
Pakvietė į namus antstolį
2014 metų sausį mirus J.Pundziaus tėvui gydytojui Aloyzui Pundziui, jo sūnus 2014 metų balandį iškvietė antstolį į namą Plungėje, kuris priklausė A.Pundziui.
Antstolis Raimundas Stanislauskas šiame būste užfiksavo didelį turtą – 110 tūkst. eurų, 350 tūkst. litų, 7 tūkst. JAV dolerių, 13 aukso ir 10 sidabro monetų, 11 aukso laužo gabaliukų.
R.Stanislauskas ant stalo nufotografavo visą lobį – pluoštus eurų, dolerių, litų, krūvas aukso ir sidabro.
Tačiau antstolis paties lobio suradimo momento nematė, todėl nežinia, kur jį aptiko J.Pundzius – tėvui priklaususiame name ar kurioje nors kitoje vietoje. Tiksliai nėra žinoma, iš kur atsirado šios lėšos.
Po A.Pundziaus mirties visas jo turtas atiteko vienam iš šešių jo vaikų – J.Pundziui.
Kandidato į Seimą deklaracijoje J.Pundzius nurodė, jog jam tėvas paliko šimtatūkstantines santaupas, tačiau testamente konkreti suma nebuvo įvardyta.
„Visą savo turtą, kad ir kur jis būtų ir iš ko susidėtų, po mirties palieku savo sūnui Juozui Pundziui“, – tokią valią dar 2008 metais išreiškė A.Pundzius.
