2015 metais matematikos valstybinį brandos egzaminą laikė 41 proc. abiturientų, pernai – 55,7 proc., o šiemet planavo laikyti 56,5 proc. Pernai matematikos egzaminą išlaikė 89,35 proc. jį pasirinkusiųjų, o 2,20 proc. gavo šimto balų įvertinimą.
Lengvesnis, nei tikėjosi
Pasibaigus egzaminui didžioji dalis naujienų portalo lrytas.lt kalbintų abiturientų teigė, kad maksimalus įvertinimas iš matematikos jau nebėra tik svajonė, o veikiau išsipildysiantis lūkestis, mat pats egzaminas buvo lengvesnis, nei moksleiviai tikėjosi.
„Nebuvo sunku. Man matematika yra pats svarbiausias egzaminas, nes noriu studijuoti informatiką. Tikiuosi gauti šimtuką. Tikėjausi, kad pati paskutinė užduotis bus sunkesnė, bet ji pasirodė lengva“, – po egzamino sakė Karina Sutkaitytė.
Egzaminas neišgąsdino ir kitos abiturientės – Adrijanos Kislovskos: „Egzaminas nesunkus, viskas buvo aišku. Užduotys buvo kaip tik tokios, kurias teko spręsti klasėje.“ Mergina nesiryžo prognozuoti būsimo pažymio, bet tikino, jog tai, kad išsprendė beveik visas užduotis, nuteikia ją pozityviai.
„Mažų klaidų tikrai bus, tad tikiuosi bent 60 procentų įvertinimo“, – sakė ji ir pridūrė, kad jos matematikos žinios mokykloje buvo vertinamos šešetu, o pačios matematikos būsimoms studijoms neprireiks.
Abiturientė studijuoti ketina vykti į užsienį: „Planuoju studijuoti su mados verslu susijusią specialybę, tad man nereikia egzaminų ir laikau juos dėl savęs.“
Paklausta, kaip vertina tai, kad matematikos egzaminas privalomas, abiturientė patikino, jog taip ir turėtų būti, ypač kai kalbama apie į nemokamą vietą stojančių abiturientų žinių patikrą.
Nežino, ar studijuos Lietuvoje
Po egzamino pozityviai nusiteikęs buvo ir Juozas Rimantas: „Tai buvo pats lengviausiais laikytas egzaminas. Nebuvo sudėtingų ar neaiškių užduočių, kaip kad ankstesnių metų egzaminuose. Planuoju gauti šimtuką, bet gali būti, kad įvertinimas bus ir kokie 95 proc., gal pasitaikys kokia klaida“, – sakė abiturientas.
Jaunuolis teigė kol kas nežinantis, ar liks studijuoti Lietuvoje, ir paklaustas, kas nulems jo pasirinkimą, sakė: „Noras pasiekti daugiau, o ne čia sėdėti.“
Egzamino užduotys nudžiugino ir B lygiu besimokiusius abiturientus. „Uždaviniai nebuvo labai sunkūs, pati mokausi B lygiu ir manau, kad išlaikiau. Išsprendžiau ne visas užduotis. Šiemet pradėti studijų neplanuoju, tai darysiu po metų, kai žinosiu, ką noriu studijuoti, bet galvoju apie su sportu susijusias studijas“, – kalbėjo Miglė Česaitytė. Mergina teigė nepritarianti tam, kad matematikos egzaminas yra privalomas.
Egzamino užduotys – iš trijų dalių
Anot Nacionalinio egzaminų centro (NEC) specialistų, matematikos valstybinio brandos egzamino struktūra yra tokia, kad sudarytų galimybes parodyti savo gebėjimus mokiniams, kurie mokėsi tiek bendruoju, tiek išplėstiniu kursu. Taigi galimybių atsiskleisti turi įvairių gebėjimų mokiniai. Panaši yra ir kitų valstybinių brandos egzaminų užduočių struktūra, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą.
Atliekant egzamino užduotį, kurią sudarė trys dalys, buvo galima surinkti 60 taškų. Egzamino programoje nurodyta, kad pirmą užduoties dalį sudaro 10 uždavinių su pasirenkamaisiais atsakymais (už kiekvieną skiriama po vieną tašką). Antrąją dalį sudaro trumpojo atsakymo (nestruktūruoti arba struktūruoti) uždaviniai. Jų galėjo būti nuo 4 iki 10.
Už antros dalies uždavinius skiriama 12 taškų. Trečioje užduoties dalyje galėjo būti nuo 6 iki 8 uždavinių. Atvirojo atsakymo (struktūruoti arba nestruktūruoti) uždaviniai vertinami ne mažiau kaip 2 taškais. Iš viso ši užduoties dalis vertinama 38 taškais.
