Balta urna skendėjo gubojų žieduose. Ateinančiųjų buvo prašoma atnešti po du baltus gėlės žiedus, todėl aplink velionio urną nutįso gėlių jūra.
R.Žilinskas laidojamas penktadienį Vilniaus Antakalnio kapinėse. Penktadienį atsisveikinimas vyks nuo 10 valandos centrinėje Šv.Jonų bažnyčios navoje, o urna išnešama 13 valandą.
Nuo likimo nepabėgsi
R.Žilinsko bendražygė Irena Degutienė apie velionį atsiliepė kaip apie nepaprastai gerą žmogų. „Rokas visada buvo tikras, nesuvaidintas, kaip politikoje dažnai būna – vienoks veidas, o kitoks elgesys. Jis buvo visada atviras, teisingas ir, svarbiausia, jis labai mylėjo kitus žmones, visada buvo inteligentiškai santūrus.
Kaip politikas jis tuščiai nekalbėdavo, sakydavo iš esmės tai, ką reikėjo pasakyti. Jei kritikuodavo politinius oponentus, tai niekada neįžeisdavo jų kaip žmonių“, – sakė pašnekovė.
Konservatorė pabrėžė, kad R.Žilinskas buvo labai perspektyvus politikas: „Turėjo daug idėjų ir tikrai galėjo dar daug ką padaryti žmonių labui.“
Bet nuo likimo nepabėgsi. Buvo taip, kaip turėjo būti. Žmonės dažnai stebisi, kas čia ta pneumonija. Tačiau tikrai ne pirmas ir turbūt ne paskutinis atvejis, kai užklumpa ši klastinga liga, ir gaila, kad tokia yra jos baigtis“, – teigė politikė.
Buvo tikro sūnaus pavyzdys
Būrelis moterų atėjo pagerbti R.Žilinsko atminimo ir palaikyti jo mamos, nes anksčiau visos dirbo kartu darželyje „Delfiniukas“. „Rokas buvo labai geras vaikas. Visuomet rūpinosi mama. Nuo pat vaikystės buvo geraširdis ir labai jautrus žmogus. Su mama ir sese Monika turėjo labai glaudų ryšį.
Jis nuolat ateidavo pasitikti mamos iš darbo. Buvo tikro sūnaus pavyzdys. Perduotas ne tik mamos visas vidus, bet ir išorinis panašumas“, – kalbėjo mamos buvusios kolegės.
Paskutinio „sudie“ draugui atėjo pasakyti bičiulė Jurga. Ji prisiminė paskutinį pokalbį telefonu ir teigė nuolat su juo bendravusi. Pasak pašnekovės, Rokas buvo labai nuoširdus žmogus ir nė kiek nepasikeitė, kai tapo Seimo nariu.
Su Roku turėjome tikslą perskaityti „Šėtoniškas eiles“. Čia buvo jo mėgstamiausia knyga, bet aš niekaip neįveikiau tų eilių. Dabar galvoju, kad susikaupus reikės tai padaryti iki galo“, – kalbėjo moteris.
Prie bažnyčios pakalbinta Angelė teigė, kad gyvai R.Žilinsko nėra mačiusi, tačiau jautė pareigą ateiti ir atsisveikinti su juo. Moteris pabrėžė, kad praėjusiais metais skubėjo atsisveikinti ir su Juru Požela.
„Atsimenu R.Žilinską kaip nuostabų televizijos laidų vedėją. Kai dirbo Seime, visada buvo linksmas ir geros nuotaikos. Labai gaila, kad taip iškeliavo. Kiekvieno žmogaus gaila, bet ypač jaunų ir gabių“, – sakė kalbinta močiutė.
Viskas padaryta, kaip jis norėjo
Velionio bičiulė žurnalistė Daiva Žeimytė pripažino, kad labai sunku susitaikyti su draugo netektimi.
„Viskas padaryta taip, kaip jis norėjo. Manau, kad jis viską stebi iš viršaus. Liūdna, kad jo nebėra. Kita vertus, jo palikimas yra labai didelis ir galime iš jo pasimokyti. Jis buvo labai gilus ir nuoširdus žmogus.
Neabejoju, kad savyje jis kartais kentėjo, jam buvo liūdna. Buvo ir pokalbių, kad jaučiasi vienišas ar nesuprastas, tačiau jis niekada nebijojo pripažinti dalykų, kokie jie buvo. Kitas galbūt slėptųsi ir bandytų išsisukti nuo skaudžios patirties, o jis, atvirkščiai, viską pateikdavo labai atvirai ir sąžiningai. Taip daro tik stiprūs žmonės“, – taip apie R.Žilinską atsiliepė žurnalistė.
D.Žeimytė po draugo netekties įsipareigojo mylėti ir tausoti save. Ji suprato, kad sveikata yra brangiausias žmogaus turtas.
