Portalui lrytas.lt mirusio jaunuolio klasiokai papasakojo, kad pirmadienį prieš lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą juos pasiekė žinia, jog šeštadienį iš gyvenimo pasitraukė jų bendraklasis. Dvyliktokas buvo rastas negyvas savo namuose.
Klasės draugai teigė, kad išgirdus blogą žinią jiems buvo šokas. Jie tvirtino, kad iš gyvenimo pasitraukęs draugas buvo visų mėgstamas, su visais bendraudavo, niekas jo neatstumdavo, todėl šis faktas visus nustebino. Nusižudęs vaikinas buvo labai ramaus charakterio, o kartu labai atviras žmogus. Mokslai jam sekėsi gerai.
Vienas nusižudžiusiojo draugų prisiminė, kaip praėjusią savaitę jie paskutinį kartą susitiko ir kalbėjosi. Iš gyvenimo pasitraukęs dvyliktokas pasipasakojo apie savaitgalį ir ateities planus, tačiau jokių ženklų, kad jam galėjo nutikti kas nors blogo, nebuvo.
Po abituriento savižudybės nuo pirmadienio popietės „Varpo“ gimnazijoje dirba psichologų komanda, jie teikia pagalbą moksleiviams ir mokyklos bendruomenei.
Psichologas ir Vilniaus universiteto docentas Paulius Skruibis paaiškino, kad po savižudybės labai svarbu nedelsiant suteikti informaciją ir padėti mokyklos bendruomenei suprasti, kas įvyko, nes priešingu atveju pradeda cirkuliuoti daug įvairiausių gandų, kurie tik komplikuoja situaciją.
Galbūt egzaminų laikotarpis galėjo būti svarbus kaip paskutinis lašas, tačiau tikrai neįsivaizduoju tokios situacijos, kad tai būtų vien dėl egzaminų, nes dažniausiai vienos priežasties nebūna“, – teigė psichologas.
– Kas galėjo nutikti abiturientui, kuris prieš save pakėlė ranką? – paklausėme psichologo P.Skruibio.
– Aišku, kad egzaminai sukelia stresą, tačiau aš nemanau, kad tai galėjo būti vienintelė savižudybės priežastis. Dabar sudėtingiausia situacija „Varpo“ gimnazijoje. Tai galėjo paveikti moksleivius, mokytojus, todėl svarbu apie tai kalbėti.
Reikia pasirūpinti emocine parama tiems žmonėms, kurie galėjo būti sukrėsti. Jiems turėtų būti labai sunku šiuo metu, nes kartu vyksta ir egzaminų sesija. Kaip šioje vietoje sureaguoti ir jiems padėti – čia sudėtingesnis klausimas, į kurį negalima atsakyti nežinant ten esančios konkrečios situacijos.
Po savižudybių specialistai suteikia pagalbą įvairiais būdais. Krizinėmis situacijomis labai svarbus informavimas, kad žmonės žinotų, kas įvyko, ką mokykla daro, kad įveiktų krizinę situaciją. Tokiais atvejais verta rengti grupinius pokalbius su klase, kurioje mokiniai labiausiai paveikti. Svarbu, kad būtų sudaryta galimybė dalyvauti tiek grupiniuose užsiėmimuose, tiek individualiuose pokalbiuose su psichologu tiems, kurie to nori, jaučiasi labiausiai paveikti ir galbūt patys turi minčių apie savižudybę. Būtina tai organizuoti nedelsiant.
– Ką svarbu pasakyti tokiais kriziniais momentais?
– Svarbiausia pasakyti, kad savižudybė nebūna dėl vienos priežasties. Galime matyti aplinkybes, kurios tuo metu buvo, tačiau savižudybė visuomet yra kur kas sudėtingesnis procesas. Žmonėms kyla nerimo, gal čia taip atsitiko dėl egzaminų, gal dabar visiems mums bus taip sunku. Gal čia kas nors dėl to kaltas, atsakingas?
Svarbu ne tik pasakyti, bet ir išgirsti, kaip jie jaučiasi. Tokie dalykai sukelia daug jausmų ir būna neaišku, ką su jais daryti – ar sėdėti tyliai ir niekam nieko nesakyti, ar kur nors pakampėmis apie tai kalbėti. Organizuojami pokalbiai sudaro galimybę išsisakyti ir pasidalyti savo jausmais. Dėl to pasidaro kur kas lengviau. Visuomet pasitaiko jaunų žmonių, kurie kartkartėmis pagalvoja apie savižudybę. Labai svarbu, kad jie išsikalbėtų su psichologu ir išgirstų informacijos, kaip sau padėti.
– Po savižudybės mokyklos bendruomenėje sklando labai daug gandų.
– Kalbėjimas vienam su kitu yra natūralus įveikos ir pagalbos būdas. Galbūt ne su kiekvienu norisi dalytis mintimis, tačiau verta pasikalbėti ir tarp mokytojų, ir tarp moksleivių. Tik yra rizika, kad kalbėjimas kartais virsta kieno nors kaltinimu. Tuomet tai gali būti labai destruktyvu. Nepadeda ir moralizavimas, net gali pakenkti.
Niekada negalima versti kalbėti, jei žmogus nenori. Taip pat negali būti jokios prievartos dalyvauti ar ne laidotuvėse.
– Ar jums teko girdėti daugiau atvejų, kai nusižudė abiturientai?
– Iki 15 metų savižudybės būna gana retos, nuo 15 iki 20 metų amžiaus grupėje jų būna daugiau. Gali pasitaikyti, kad tai atsitinka paskutiniais metais ar prieš egzaminus, kai būna sudėtingesnės aplinkybės.
– Kur gali kreiptis jaunimas, kad sulauktų pagalbos?
– Galima pasikalbėti paskambinus visą parą į „Jaunimo liniją“ ir pasidalinti mintimis, kaip jaučiasi. Neseniai pristatyta mobili „Pagalbos sau“ programėlė. Galima tokiu būdu padėti įveikti sunkumus. Puslapyje „Artimiems.lt“ galima surasti informacijos apie pagalbą po artimo žmogaus savižudybės. Taip pat yra ir daugiau pagalbos galimybių.
