Pirma, nieko nėra liūdnesnio kaip žmonės, kurie mano, kad viskas, kas vyksta aplinkui, yra nupirkta, užsakyta ir parduota. Kai vienas toks etatinis kovotojas už įvairiausio plauko reikalus, pradžios mokyklą baigęs violetiniame patvoryje, o gimnaziją – protestuose prieš mažumų teises, ėmė paisyti kliauzas Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, apėmė noras graudžiai atsidusti.
Ir pasakyti: mielas teisybės ieškotojau, tuo ir skiriasi padorūs žmonės nuo psichotropinėmis „kaldrutėmis“ apsvaigintų fanatikų, kad padorūs tiki, jog ir fanatikai gali ginti savo pažiūras todėl, kad jomis tiki. O ne todėl, kad juos kas nors nupirko, užsakė ar apmokėjo.
O, va, fanatikui toks požiūris tiesiog neįkandamas, nes jo dulkėtame ir negudriame pasaulėlyje viskas turi savo kainą, išskyrus jį patį. Todėl jis ir geria aplinkiniams kraują kreivomis sąmokslų teorijomis.
Antra, valstiečiai tarsi turėtų būti arčiau liaudies, taigi ir tautosakos, gerai išmanyti patarles, mįsles ir minkles. Kad ir tokią – „ant kito krislą įžiūri, ant savęs vežimo nemato.“ Ar kažkaip panašiai. Deja.
Smulkaus krautuvininko lygio suktybės, kurių posėdžio pradžioje ėmėsi Seimo narė A.Širinskienė užregistruodama R.Karbauskį ir A.Verygą, gal ir nėra baisus kriminalas – Seimo statutas dar ne tai yra sukramtęs.
Tačiau po to nutaisius paršiuko akis, kaip padarė pats sveikatos apsaugos ministras LRT aktualijų laidoje, nuolat kartoti „Įvertins etikos komisija“, – jau ne pirmas atvejis, kai didieji moralizuotojai pirma proga neria į krūmus. Jų klausia asmeninio požiūrio į tokią suktybę, o jie iškart dangstosi instituciniais atsikalbinėjimais.
Vienas toje pačioje TV laidoje klimpdamas „džipu lizinge“ 28 kartus pakartojo „įvertins Mokesčių inspekcija“, kitas atrado naują būdą tarsi ir kalbėti kelias minutes, tarsi ir judinti kalbos padargus, bet nieko prasmingo ir sąžiningo nepasakyti.
Trečia, iškart norisi pasveikinti žmones, kuriems aštuoniolika metų sueis šiemet gruodžio 31 dieną. Jie bus unikali karta tuo, kad galės legaliai atšvęsti savo gimtadienį legaliai įsigytu vynu ar šampanu, bet kitą dieną biologinės ir psichologinės brandos požiūriu iškart atjaunės dvejais metais ir kitą sykį šampaną legaliai matys tik 2020 sausio 1 d.
Kone Bendžamino Batono istorija, kuri įrodo, kad mūsų įstatymų leidėjai gali ir grožinės literatūros šedevrus lipdyti – ne tik visuotinio blaivinimo programas kurpti. Būtų visai įdomu tokį jaunėjimo etapą ir dar keleriais metais pratęsti siekiant grynai literatūrinės šlovės, nes medicinine vargiai kvepia.
Ketvirta, taip, aišku, žinoma, susilaikymas balsuojant kartais gali reikšti nepritarimą įstatymo projektui, kartais – tiesiog intereso stoką, kartais – žinių apie kalbamą dalyką stygių. Tačiau būna, kai toks susilaikymas tiesiog reiškia, kad toje vietoje, kur žmogui įtaisytas stuburas, kažkas jį paslapčia ištraukė, o vietoj jo įkišo liauną nendrę. Ir dabar toks neįgalus bėdžius linguoja pavėjui galvodamas, kad šiaip tai man nepatinka tos perteklinės nesąmonės, bet kas dabar bus, ką žmonės pamanys, gal ir aš nupirktas, ai, geriau susilaikysiu. O susilaikymas yra dorybė sėdus prie buteliais nukrauto stalo, bet ne prie įstatymo projekto.
Ir pagaliau penkta. Bet koks kariškis turi teisę atsisakyti vykdyti įsakymą, jeigu jis yra aiškiai neteisėtas. Laimei, kad ir kaip nutartų Seimas birželio 1 dieną, tokio klausimo piliečiams neturėtų kilti, nes net Konstitucijoje neuždrausta Seimui leisti kvailus įstatymus. Jie tik turi neprieštarauti ES teisei, kitiems tarptautiniams įsipareigojimams ir Konstitucijai. O sveikam protui prieštarauti labai netgi gali.
Todėl tiesiog įdomu, kada žmonės ims galvoti ir kalbėti: šis draudimas idiotiškas, todėl aš jo nepaisysiu. Ir kaip šis požiūris kartu su dabartine impotencija įgyvendinti jau esančius draudimus prisidės prie pagarbos įstatymo viršenybei skatinimo?
P.S. Šis komentaras neapmokėtas nei alkoholio pramonės, nei Skrajojančios makaronų pabaisos bažnyčios, nei kitų įtartinų subjektų. „Prisiduodu“ avansu.
