Parapijos avelės sukilo prieš įtartiną ganytoją

„Kunige, jūs meluojate“, – tokius savo parapijos dvasininkui skirtus tikinčiųjų žodžius girdėti buvo neįprasta dar ir todėl, kad šie kaltinimai 48-erių D.Petkūnui skambėjo Priekulės bažnyčios šventoriuje.

Sekmadienį, tuo metu, kai turėjo vykti mišios, kelios dešimtys tikinčiųjų daugiau nei valandą ginčijosi su dvasininku, kuris taip ir nebuvo įleistas į bažnyčią.

Apie būsimą parapijiečių protestą Priekulės evangelikų liuteronų parapiją aptarnaujančiam kunigui D.Petkūnui buvo žinoma iš anksto, todėl, kad būtų drąsiau, jis atvyko su Kretingalės parapijos kunigu Sauliumi Varanavičiumi.

D.Petkūnui tylint S.Varanavičius susirinkusių žmonių būrį mėgino įtikinti atrakinti bažnyčią ir eiti pasimelsti.

Tačiau piktai murmantys žmonės pareikalavo, kad iš pradžių jų kunigas pasiaiškintų.

„Žinome, baigęs mišias apsisuks ant kulno ir išmaus pro duris“, – kalbėjo senyvas priekuliškis ir tikino, kad dvasininkas su savo parapijiečiais jau seniai vengia kalbėtis.

Visus viešai išsakytus priekaištus D.Petkūnas neigė, o pats žėrė kaltinimus bendruomenės nariams.

Galiausiai nutraukęs ginčus, bet į bažnyčią taip ir neįleistas dvasininkas išsitraukė maldaknygę ir demonstratyviai ėmė giedoti. Prie jo prisidėjo nedidelis būrelis tikinčiųjų, kiti parapijiečiai kunigui atsuko nugarą.

Priekulės evangelikų liuteronų bendruomenės konfliktas su D.Petkūnu brendo jau keletą metų.

„Nemalonus žmogus. Į visus žiūri iš aukšto, bendrauja įžeidžiamu tonu.

Parapijoje pasirodo retai, nepažįsta visų parapijiečių. Jam rūpi tik iš parapijos gaunama nauda“, – taip apie šį dvasininką kalbėjo parapijiečiai, reikalaujantys, kad jis būtų pakeistas kitu.

Visas evangelikų liuteronų nekilnojamasis turtas – bažnyčios, parapijos namų pastatai – priklauso parapijiečiams ir jį valdo bendruomenės renkama taryba, bet D.Petkūnas prisistato visos parapijos vadovu, administratoriumi ir siekia šeimininkauti.

Taip nesutarimų esmę paaiškino keliolika metų Priekulės parapijos tarybai vadovaujanti 56-erių Juta Galkienė ir pridūrė, kad pagrindinė dvasininko pareiga turėtų būti rūpintis savo parapijiečių sielovada.

Kurį laiką tvinkęs pūlinys prasiveržė praėjusių metų pabaigoje, kai D.Petkūno pastangomis Lietuvos evangelikų bažnyčios konsistorija (vyskupija) vienašališkai pakeitė Priekulės tikinčiųjų išrinktos parapijos tarybos sudėtį.

Ankstesnė penkių narių taryba buvo išrinkta pernai pavasarį. Tuomet D.Petkūnas į ją pasiūlė du naujus narius – Klaipėdos rajono verslininkus Darių Mizgerį ir Alfredą Šiaulį, kuris yra ir savivaldos politikas. Tačiau šie kandidatai surinko mažiausiai balsų ir į tarybą nepateko.

Bet praėjus pusmečiui parapija netikėtai sužinojo, kad Evangelikų liuteronų bažnyčios konsistorija Vernerį Majį ir Jurgį Aušrą pašalino iš tarybos ir patvirtino naujos sudėties tarybą, kurioje buvo D.Petkūno pasiūlyti asmenys.

Kunigas aiškino, kad du parapijiečiai šalinami iš tarybos, nes per pastaruosius dvejus metus esą nebuvo priėję išpažinties.

„Vos prieš porą dienų išpažinties buvau priėjęs Šilutės bažnyčioje, o nuodėmes man atleido pats Evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis, kuris yra konsistorijos pirmininkas“, – tokie konsistorijos posėdyje dalyvavusio J.Aušros paaiškinimai nepadėjo. O vyskupas tąsyk tylėjo.

Priekuliškių manymu, patvirtinusi kitą tarybos sudėtį konsistorija pažeidė Bažnyčios statutą, todėl jie kreipėsi į teismą.

Parapijai atstovaujantis advokatas įrodinėjo, kad abi šalys yra įregistruotos kaip juridiniai asmenys, todėl jų ginčas turėtų būti sprendžiamas remiantis Civiliniu kodeksu.

Teismas šį prašymą atmetė išaiškinęs, kad būtų pažeista įstatymų garantuojama religinių bendruomenių autonomija.

Kol parapijiečiai teisybės ieškojo teisme, jiems kilo įtarimų, kad D.Petkūnas parapijos lėšas galėjo panaudoti ne pagal paskirtį.

Metų pradžioje parapijai kunigas pateikė 892 eurų sąskaitą už vienos Telšių įmonės pasiūtus bažnyčios altoriaus uždangalus.

Bet parapijiečiams iš karto krito į akis, kad prasta medžiaga tiek kainuoti negalėjo.

Negana to, paaiškėjo, kad įmonė, kurios sąskaitą parapijai buvo pateikęs kunigas, užsiima santechnika, šildymu, dujinių katilų remontu.

Todėl kilo įtarimų, kad permokėjęs už altoriaus uždangalus kunigas galėjo atsiskaityti už jam suteiktas buitines paslaugas.

Be to, parapijiečiai susidomėjo, kam devynerius metus buvo nuomojamas 1999 metų pabaigoje parapijai padovanotas butas Klaipėdos senamiestyje.

J.Galkienė išsiaiškino, kad tą laiką butu naudojosi Klaipėdos universiteto Teologijos centras, kol ten dėstytoju dirbo pats D.Petkūnas.

Vasario mėnesį parapija kreipėsi į policiją prašydama dėl šių dvasininko veiksmų pradėti ikiteisminį tyrimą.

Klaipėdos rajono policija pasitenkino apklaususi tik kunigą ir šiuos įtarimus tirti atsisakė.

Tačiau po kelių skundų Klaipėdos rajono apylinkės teismas balandžio pabaigoje nustatė, kad išdėstyti faktai nebuvo tikrinami, ir įpareigojo ikiteisminį tyrimą pradėti.

Tik kol kas to daryti pareigūnai, atrodo, neskuba.

Tuo metu J.Galkienė, suabejojusi kunigo padorumu, netrukus sulaukė atsako – gegužės 8-ąją ji buvo atleista iš parapijos tarybos narių.

Išklausiusi D.Petkūno argumentų Evangelikų liuteronų bažnyčios konsistorija nutarė, kad esą melagingai policijai kunigą skundžiančios moters elgesys nesuderinamas su krikščioniškąja morale.

Beje, konsistorija J.Galkienės, kaip tarybos pirmininkės, nebepripažįsta nuo pernai lapkričio, kai buvo pakeista parapijos tarybos sudėtis.

Prieš savo kunigą sukilę priekuliškiai įtaria, kad, rinkdamas parapijai skirtas Vokietijos ir JAV liuteronų aukas, jis pinigus savinasi, o pačiai bažnyčiai atitenka tik tai, kas lieka.

Kartą D.Petkūnas iš parapijos kasininkės paėmė visas per religinę šventę surinktas aukas, bažnyčiai nepalikęs nė cento.

Žmonės pasakojo, kad krikštydamas ar laidodamas parapijietį D.Petkūnas iš pradžių pasižiūri į jam paduotą vokelį – kiek ten yra pinigų.

Kartą vienam savo artimąjį laidojusiam žmogui kunigas pasakė, kad jis jam davęs per mažai.

„Aš daugiau nebeturiu“, – teisinosi žmogus. „Eik ir pasiskolink“, – atšovęs jam dvasininkas.

Parapijiečiai įtaria, kad padedamas į tarybą stumiamų jam artimų verslininkų kunigas ruošiasi užvaldyti visą parapijos turtą ir jį parduoti.

Turtas – gana solidus: už ES paramos lėšas suremontuoti Priekulės parapijos namai, kuriuose įrengti 5 nuomojami poilsio kambariai, butas Klaipėdos senamiestyje, buvusi klebonija su 2 hektarais žemės Kairių kaime (Klaipėdos r.).

Tikintieji D.Petkūną jau seniai vadina verslininku. Jie pirštu rodo į Palangos bažnyčią, pastatytą už Amerikos liuteronų aukas, kurioje atsirado ne tik daugiau nei 10 kambarių poilsio namai, taip pat į kone 200 kvadratinių metrų butą, kuriame kunigas gyvena su savo šeima.

D.Petkūnas visus parapijiečių jam metamus kaltinimus vadina melagingu šmeižtu ir jam pilamu purvu.

Dvasininkas aiškino, kad Palangos bažnyčioje įrengtais poilsio kambariais naudojasi į Lietuvą iš užsienio atvykstantys dvasininkai ir čia rengiamų konferencijų svečiai.

Pasak kunigo, tokį erdvų butą bažnyčioje kažkodėl suprojektavę architektai.

Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas

„Priekulėje tarp kunigo ir parapijiečių kilęs konfliktas ir jo sprendimo būdai, kai bažnyčia ir altorius paverčiami savotišku įkaitu, mūsų nepuošia, ir aš dėl to labai apgailestauju.

Dabar sudėtinga teigti, kas kaltas dėl tokios situacijos. Aišku viena – trūksta tarpusavio bendravimo tarp kunigo ir parapijiečių.

Konsistorija nepritarė dviem Priekulės parapijos tarybos nariams, nes jie buvo pasireiškę ir kaip kitų parapijų nariai.

Visas ribas peržengia kunigo skundimas policijai ir niekuo nepagrįsti įtarinėjimai. Juo labiau kad kunigas su parapijos finansais neturi nieko bendra.

Klaidingi įtarinėjimai, kad jau 25 metus šioje parapijoje dirbantis kunigas D.Petkūnas neva gali kažkaip „išparceliuoti“ Bažnyčios turtą.

Pirmiausia, nors nekilnojamasis turtas ir priklauso parapijoms, pagal Lietuvos įstatymus, jų tarybos negali nieko parduoti be Bažnyčios vadovybės žinios ir sutikimo.

Konfliktas Priekulėje nuėjęs toli, bet tikiu, kad laikas ir bendra malda numalšins užkunkuliavusias emocijas.“