Tokia valdžia gali tiktai švaistytis kūju su pjautuvu ir kelti pavojų aplinkiniams.
Pavojingiausia, kad jokie perspėjimai atsikvošėti ar kritika iš išorinio pasaulio tos valdžios nė kiek neveikia. Priešingai – ji siunta ir švaistosi dar aršiau.
Šią savaitę vykusio protesto koncerto prie Seimo laukė ne tik į jį ateiti pasiryžę piliečiai, valdančiosios valstietijos ir jos šventojo karo prieš girtuoklystę kritikai, bet ir pati valstietija.
Valdžios šulai į laisvės gynėjų akciją reagavo įprastu stiliumi.
Štai „valstiečių“ lyderis R.Karbauskis išrėžė, kad protestuotojai yra tiesiog alkoholio pramonės šaukliai ir tarnai.
Panašiai kalbėjo ir kiti valdžios atstovai, šalininkai, propagandininkai. Esą tai, kad tarp koncerto organizatorių ir dalyvių – garsiausi prodiuseriai, festivalių rengėjai, atlikėjai, kurių verslas gali smarkiai nukentėti, jeigu juos užgrius planuojami draudimai, – viską paaiškinantis dalykas.
Bet pagrindinis daugumos žmonių motyvas protestuoti buvo net ne konkretūs draudimai, o politikos stilius, kuris už jų slypi, – sovietinę praeitį grąžinantis valdžios kišimasis į žmonių gyvenimą, peržengiant ne tik sveiko proto, bet ir elementarios demokratijos ribas.
Tai aiškiai suformulavo renginyje kalbėjęs legendinės grupės „Antis“ lyderis, vienas Lietuvos atgimimo šauklių A.Kaušpėdas: „Į valdžią atėję politikai sako, kad esame neverti laisvės, nes, jų nuomone, esame nesąmoningi ir neatsakingi. Dabar valdžia pasakys, kas galima ir kur galima, o mes turėsime būti paklusni avių arba ožkų banda ir vykdyti jų nurodymus.“
A.Kaušpėdas priminė ir vis dažniau pasikartojančius šios valdžios mėginimus užnerti apynasrį žiniasklaidai.
Dar vienas valdžios atkirtis protestuotojams ir kritikams – nuolat bukai kartojamas klausimas: „Jei neigiate problemą, ką siūlote?“
Šią savaitę prie šio klausimo dar buvo prikergta ir speciali viešųjų ryšių akcija. Į Lietuvą atvyko Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovai, kurie petys į petį su A.Veryga ir kompanija mosavo pernykščiais, jau ne kartą atrajotais duomenimis, esą rodančiais, jog lietuviai – didžiausi girtuokliai pasaulyje.
Net rusai ir baltarusiai neva pamažu blaivėja, lipa prizinės pakylos laipteliais žemyn, o į patį viršų iškopę lietuviai pila taip, kad į jų žemę sugrįžusi pati Marija vieną kitą promilę pripūstų.
16, 17, 18 litrų spirito vienai galvai per metus. Atrodė, kad valdžios atstovai ir šalininkai surengė aukcioną, kas, remdamasis PSO skaičiais (beje, užrašytais A.Verygos bendražygių), nustatys didesnį tautos prasigėrimo laipsnį.
Ši rėksminga akcija iš dalies pasiekė savo tikslą – visuomenę pavyko įvelti į ginčus: ar PSO metodika ir skaičiai teisingi; jei ne – kokios paklaidos; ar tikrai Lietuva laimėjo pasaulio girtuoklių čempionatą, ar užėmė žemesnę vietą.
Išskleidus tokią žodžių širmą į šalį tarsi buvo nustumta reikalo esmė. Juk dauguma absurdiškų, su europietiška kultūra besikertančių valdžios siūlomų draudimų bei ribojimų greičiausiai ne tik per daug nesumažins alkoholio vartojimo – jie apskritai yra nutaikyti ne į tas visuomenės grupes, kurios labiausiai paveiktos alkoholizmo.
Lauko kavinės, festivaliai arba vyno parduotuvės didžiuosiuose miestuose neaiškios kilmės velnio lašuose permirkusiai Lietuvos provincijai ar socialiniams pakraščiams – buvę nebuvę.
Negana to, dėl įvairių draudimų ta nuodingų lašų upė, ko gero, taps dar sraunesnė.
Kad ir kaip būtų, neaišku, kiek tų draudimų ar ribojimų, dabar besiskinančių kelią Seimo komitetuose, vis dėlto sulauks galutinio parlamentarų palaiminimo.
Dalį ribojimų – tiesa, ne tokių užribinių – dar praėjusios kadencijos metu, po vienos rezonansinių tragedijų, kilusių dėl alkoholio, buvo pateikę ir konservatoriai. Tačiau dabar jie tyčiojasi iš „valstiečių“ ir paramos jiems nežada.
Manevruoti stengiasi ir vadovybę atnaujinę valdantieji socialdemokratai. Užvakar partijos prezidiumas paskelbė nepritariantis „valstiečių“ užmojams alkoholį leisti parduoti tik asmenims nuo 20 metų, draudimams prekiauti nemokamuose renginiuose, lauko kavinėse.
Vieninteliu teisuoliu pasijutęs R.Karbauskis konservatorius apkaltino veidmainyste, o socialdemokratams pateikė ultimatumą: arba balsuosite, kaip aš noriu, arba būsite išmesti iš koalicijos. Po to naujajam kairiųjų lyderiui G.Paluckui liko tik nusistebėti principu „viskas arba nieko“, kuriuo vadovaujasi karingasis partneris.
Griebdamiesi vienos arba kitos iki galo neapgalvotos ir neparuoštos reformos valdantieji kelia sumaištį ne tik šventojo karo su alkoholiu fronte, bet ir kituose.
Šią savaitę pasipylė net serija komiškų atvejų, kai „valstiečiai“ nebesusikalbėdavo jau nebe vienas su kitu, o net su savimi pačiais.
Antai buvęs policijos vadovas, premjeras S.Skvernelis išrėžė, kad „policinė valstybė“ – vienintelė alternatyva kriminalinei (neva pajuokavo), bet jo bendražygiai dar labiau išplėtojo šią mintį, „policinėmis valstybėmis“ paskelbdami Vokietiją ir Skandinavijos šalis.
Tuo metu Seimo pirmininkas V.Pranckietis jau visai rimtu veidu patarė vaikus auginančioms motinoms kuo ilgiau nedirbti ir gauti daugiau pašalpų, taip dar giliau įklimpdamas į anksčiau visuomenei dalytų panašių patarimų raizgalynę.
Kai kas gali pasakyti, jog tai smulkmenos. Vis dėlto jos itin iškalbingos. Ko tikėtis iš valdžios, kuri pirmiau drėbteli arba lepteli, o po to galvoja ir dar garsiai kaltina kitus?
