Kaip pavadinti žmogų, nuolat be aiškios priežasties besilankantį valdininko kabinete ir apie savo vizitus stropiai pranešinėjantį Specialiųjų tyrimų tarnybai?
Greičiausiai – tai provokatorius. Apie tai prabilo išplėstinė Aukščiausiojo teismo (AT) septynių teisėjų kolegija, išnagrinėjusi buvusio Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktoriaus Algio Sasnausko ir kelių jo pavaldinių bylą.
Nuteisė tik valdininkus
Painią istoriją ilgai narplioję Vilniaus apygardos ir Apeliacinis teismai buvo nusprendę, kad kalti patys VLK darbuotojai, nusprendę apsisaugoti nuo slapto sekimo ir į savo kabinetus įsileidę klausymosi įrangos ieškojusį specialistą.
Apeliacinio teismo sprendimu A.Sasnauskui buvo skirta lygtinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, o tuomečiams VLK skyrių vadovams Vytui Sinkevičiui ir Justinui Vyšniauskui – piniginės baudos.
Iš balos sausas išbrido tik slaptos įrangos VLK kabinetuose ieškojęs Robertas Janickas.
Tik bylai pasiekus Vilniaus apygardos teismą (VAT) jis prisipažino, kad viską darė su STT pareigūnų žinia.
Liepė ieškoti provokatorių
Išplėstinė AT kolegija šią savaitę nusprendė sugrąžinti bylą Apeliaciniam teismui ir nurodė išsiaiškinti, ar joje nebuvo provokacijos.
„Mano nuomonė liko tokia, kokia buvo, – aš nekaltas, ir tiek.
Gal po dešimties ar daugiau metų ir sulauksime teisingumo“, – „Lietuvos rytui“ sakė A.Sasnauskas.
– Kodėl teisiamieji įsitikinę, kad prieš juos buvo rengiama provokacija? – „Lietuvos rytas“ paklausė advokato Vidmanto Martyšiaus, šioje byloje gynusio V.Sinkevičių.
– Todėl, kad pats provokatorius teisme atsistojo ir pasakė: „Taip, aš provokavau.“
O paklaustas, kaip jis sugalvojo tai daryti, atsakė: „Mane mokė STT darbuotojai.“
AT iš karto galėjo teisiamuosius išteisinti, nes tai buvo provokacija. Tai ne mūsų – advokatų – sugalvotas dalykas. Mes sugebėjome tai pagrįsti tik faktinėmis aplinkybėmis.
– Tačiau slaptos įrangos valdininkų kabinetuose ieškojusio R.Janicko vaidmuo vis tiek liko miglotas.
Nagrinėjant bylą teismuose buvo neaišku – jis padėjo STT pareigūnams ar jiems trukdė?
– R.Janickas tik bandė sakyti, kad jo vaidmuo miglotas. Jis veikė gana aktyviai. Tai nėra aukšto lygio provokatorius, bet vis tiek provokatorius.
Protingi žmonės galėjo su juo nebendrauti, tačiau VLK vadovai juo patikėjo. Jie norėjo tik apsiginti nuo galimos įtakos.
A.Sasnauskas teisme yra pasakojęs ir apie politikų daromą įtaką. Natūralu – ten, kur vaistai, kur brangūs vaistai, ten yra ir bandymų daryti įtaką.
– Tačiau po Apeliacinio teismo sprendimo vienintelis R.Janickas buvo visiškai išteisintas.
– Panaikindamas Apeliacinio teismo sprendimą AT kartu panaikino ir jo išteisinimą.
Dabar šios istorijos dalyviai manęs prašo ūkiškai paaiškinti, kokia jų padėtis.
Procesas grįžo vienu žingsniu atgal – pirmos instancijos teismo nuosprendis apskųstas, bet Apeliacinis teismas skundo dar neišnagrinėjo, todėl įsiteisėjusio teismo sprendimo dar nėra.
– Apie galimas provokacijas AT prabilo jau ne pirmą kartą. Gal į panašias bylas atidžiau pradės žiūrėti ir kiti teismai?
– Šis AT sprendimas gali pakeisti teismų praktiką – vasario 7-ąją Aukščiausiasis teismas priėmė labai svarbią nutartį.
Tuomet šią bylą nagrinėjusi dar trijų teisėjų kolegija apie tai, ką laikyti provokacija, prirašė 16 puslapių.
Teisėjų nuomone, naujas ir tinkamas teisės normų išaiškinimas būtų svarbus formuojant vienodą teismų praktiką, todėl šią bylą ir perdavė išplėstinei kolegijai.
Mes tikėjomės, kad AT septynetas šią bylą nutrauks, bet buvo nuspręsta, kad dar reikia apklausti buvusius STT darbuotojus. Sakau buvusius, nes nuo to laiko pasikeitė visi – nuo vadų iki eilinių.
– Ką, jūsų nuomone, šioje byloje dar turėtų išsiaiškinti Apeliacinis teismas?
– Apeliacinis teismas gali suformuoti naują kolegiją, bet bylą gali nagrinėti ir tie patys teisėjai, nes AT jokių jų pažeidimų neįžvelgė. Buvo provokacija ar ne – vertinimo dalykas, faktinės aplinkybės nėra pasikeitusios.
Svečias aptiko slaptą įrangą
Paini istorija, į kurią įsivėlė VLK vadovai, prasidėjo dar 2009 metais. R.Janickas tuo metu dirbo bendrovėje „Gelsauga“.
A.Sasnauskas su juo susipažino žvejyboje, o vieną dieną naujo pažįstamo sulaukė savo kabinete.
Svečias A.Sasnauskui netikėtai pareiškė, kad jo kabinete gali surasti slaptą klausymosi įrangą.
Su nedideliu lagaminu atėjęs ir visas kabineto pakampes apžiūrėjęs vyras pareiškė suradęs sekimo įrangą, bet jos A.Sasnauskui neparodė.
Stebino naktiniai vizitai
Tuo metu VLK darbuotojai pastebėjo, kad naktimis kažkas lankosi jų patalpose.
Rytais į darbą susirinkę specialistai surasdavo besimėtančių varžtelių ir sulamdytų popierių, būdavo įjungti kompiuteriai.
Tik maždaug po metų paaiškėjo, kad valstybinės įstaigos vadovą sekė STT agentai.
To nežinodama ir norėdama apsisaugoti nuo paslaptingų stebėtojų VLK paskelbė konkursą, kad galėtų įsigyti vaizdo kamerų ir aparatūros, galinčios aptikti klausymosi įrangą.
Šiame konkurse dalyvavo ir bendrovė „Gelsauga“, o R.Janickas ėmė domėtis jo rezultatais. Jis ne tik lankydavosi pas A.Sasnauską, bet ir skambindavo jam telefonu.
Vizitus derino su STT
Kad pas A.Sasnauską lankydavosi su STT pareigūnų žinia, R.Janickas prabilo tik Vilniaus apygardos teisme.
Jis pasakojo, kad STT pareigūnai jį buvo išsikvietę ir liepė liautis valdininkų kabinetuose ieškoti jų paslėptos įrangos, tačiau esą prašė nenutraukti bendravimo su VLK vadovu.
Sužinojęs, kad šį konkursą laimėjo „Gelsauga“, A.Sasnauskas atsisakė su ja pasirašyti sutartį, tačiau vis tiek sulaukė kaltinimų.
Bylą išnagrinėjęs AT atsižvelgė į tai, kad visi R.Janicko veiksmai, susiję su šiuo konkursu, buvo padaryti po jo daugkartinių kontaktų su STT pareigūnais, todėl kilo abejonių, ar tai nebuvo provokacija.
