„Neefektyvi aukštojo mokslo sistema yra viena esminių priežasčių, kodėl jaunimas vis dažniau renkasi studijas užsienio aukštosiose mokyklose. Šalies universitetai neturi būti vieno ar kito miesto savivertę kelianti infrastruktūros dalis, jie turi užtikrinti naujų idėjų generavimą, inovacijų kūrimą ir Lietuvos konkurencingumo pasaulinėje rinkoje kėlimą“, – teigia LVK prezidentas Valdas Sutkus.
Organizacija vertina dabar veikiančią 14 valstybinių universitetų, 12 valstybinių kolegijų ir 12 valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklą kaip netenkinančią tiek verslo, tiek visos visuomenės poreikių. Perteklinės infrastruktūros ir besidubliuojančių studijų programų subendrinimas, anot verslo atstovų, leistų efektyviau panaudoti turimas lėšas, pasiūlyti geriau apmokamas darbo vietas kvalifikuotiems darbuotojams ir apskritai pagerintų aukštojo mokslo kokybę Lietuvoje.
„Siekiant sutelkti aukštųjų mokyklų potencialą, Lietuvoje turi likti du universalūs universitetai – Vilniuje ir Kaune. Profilinius universitetus – technologijų ar sveikatos mokslų – dėl konkurencinių sąlygų palikti taip pat netikslinga. Išimtį galima daryti tik specializuotoms sektorinėms aukštosioms mokykloms, pavyzdžiui, Jono Žemaičio karo akademijai ar menų akademijai“, – mano V. Sutkus.
Jo teigimu, norint reformuoti aukštojo mokslo sistemą taip, kad ji iš tiesų pakeistų šalies veidą, būtina atsižvelgti į konkrečius šalies poreikius ir sudaryti palankesnes sąlygas atsirasti ekspertams srityse, kuriose jų trūksta jau ne vienus metus.
„Šiuo metu veikianti sistema sukūrė tokią situaciją, kad Lietuvoje įgytas aukštojo mokslo diplomas yra kone bevertis. Jau daugybę metų jaučiame informacinių technologijų specialistų poreikį – tai, kad jų reikės, buvo akivaizdu dar prieš poreikiui atsirandant – bet problema niekaip neišsprendžiama. Kol kas universitetai mieliau ugdo socialinius darbuotojus ar vadybininkus ir kasmet paruošia šimtus bedarbių“, – aiškino V. Sutkus.
Vienas iš LVK pateiktų pasiūlymų ragina finansuoti universitetus atsižvelgiant į studentų įsidarbinimo pagal specialybę rodiklius po studijų. Vertinant šį rodiklį kartu su darbo jėgos trūkumu konkrečiuose sektoriuose siūloma sukurti reguliariai peržiūrimą ir keičiamą studijų programų sistemą, kuri leistų paruošti rinkai reikalingus ekspertus.
Dar viena lietuviško diplomo vertę smukdanti problema – dėl demografinės situacijos sumažėjusių studentų srautų aukštosios mokyklos priima studijuoti studentus su itin žemais stojamaisiais balais. LVK nuomone, studijuoti universitete turi tik gerai studijoms pasirengę abiturientai.
„Minimalus stojamasis balas turėtų būti pakeltas iki 4. Taip būtų atrenkami tik gabiausi ir labiausiai mokytis motyvuoti studentai“, – sako LVK prezidentas. Tačiau, jo teigimu, aukšti reikalavimai turi būti taikomi ne tik būsimiems studentams, bet ir patiems universitetams.
„Manome, kad aukštojo mokslo reformos sėkmė priklausys nuo kriterijų, kuriuos aukštosios mokyklos privalės įgyvendinti. Vienas jų – Lietuvos aukštųjų mokyklų vieta tarptautiniuose reitinguose. Aukštojo mokslo reformą galėsime laikyti sėkminga, jei du šalies universitetai pateks tarp 300 geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų“, – sako V. Sutkus.
