Teismas sprendimą grindė tuo, jog lošėjas negalėjo būti įleistas į lošimo namus ir jam negalėjo būti leista lošti. Iki pinigų pralošimo dienos asmuo Lošimų priežiūros tarnyboje buvo pateikęs prašymą dėl savanoriško neįleidimo į lošimo namus. Šis prašymas buvo persiųstas visiems socialiai atsakingo lošimo programoje gera valia dalyvaujantiems lošimo organizatoriams. Teismas išaiškino, jog savanoriškai prisiėmę asmens neįleidimo įsipareigojimus lošimo organizatoriai juos privalėjo vykdyti, o neįvykdę atliko neteisėtus veiksmus. Teismas akcentavo, jog net ir vienkartiniai prašymai įleisti į lošimo namus (kazino) negalėjo pateisinti ieškovo įleidimo.
Nors sprendimas dar gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui, tikimasi, jog sukurtas precedentas nebus pakeistas.
Ieškovą ginče atstovavęs advokatas dr. Mantas Arasimavičius 2010 metais apgynė daktaro disertaciją „Azartinių lošimų teisinio reguliavimo ypatumai Skandinavijos ir Baltijos valstybėse: Lyginamasis tyrimas“. Advokatas specializuojasi azartinių lošimų teisinėje problematikoje, civiliniuose ir administraciniuose ginčuose.
