Aukščiausiasis teismas (AT) šiandien vėl grįš prie neteisėto praturtėjimo bylos, kuri dar visai neseniai teisėsaugai atrodė viena sėkmingiausių.
Tačiau kai ją persvarstė Konstitucinis teismas (KT), viskas apvirto aukštyn kojomis.
Prokurorams tenka atsiimti kaltinimus ir pripažinti, kad bylos dėl neteisėto praturtėjimo buvo iškeltos be pagrindo.
Butas atiteko valstybei
Išplėstinė šešiolikos AT teisėjų kolegija į KT nutarė kreiptis gavusi už neteisėtą praturtėjimą nuteistos jau mirusio Kauno čigonų barono Valdo Aleksandravičiaus dukters Ritos Petravičiūtės skundą.
Žemesnių instancijų teismai jau buvo nusprendę Kauno centre esantį R.Petravičiūtės butą perduoti valstybei, o jo savininkei skirti 5,6 tūkstančio eurų baudą.
Prokurorams buvo kilę įtarimų, jog R.Petravičiūtė šį turtą įgijo iš prekybos narkotikais, nors pritrūko įrodymų, kad moteris kvaišalais prekiavo pati.
R.Petravičiūtė aiškino gavusi pinigų iš buvusio vyro, motinos, savo tetų, taip pat Austrijoje gyvenančios giminaitės.
Į šios šalies teisėsaugą kreipęsi prokurorai nustatė, kad teisiamosios nurodyta moteris negalėjo turėti tiek pajamų.
Nustatė konkrečią datą
Atrodo, kad po KT sprendimo ramiau galės atsikvėpti ir ši kaunietė.
KT savo sprendime aiškiai nurodė, kad negali būti teisiami tie asmenys, kurie turtą įgijo iki 2010 metų gruodžio 11 dienos.
Tą dieną prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva Baudžiamasis kodeksas (BK) buvo papildytas straipsniu dėl neteisėto praturtėjimo.
Dauguma teisėsaugos akiratyje atsidūrusių veikėjų turtą įgijo keleriais metais anksčiau, todėl jiems iškeltas bylas tenka užversti vieną po kitos.
Vien praėjusią savaitę prokurorai kaltinimus atsiėmė trijose neteisėto praturtėjimo bylose.
Teisėjo prašymų nesvarstė
Tik ar nebuvo galima daug ginčų sukėlusios teisės normos išaiškinti anksčiau?
Lietuvos kontrabandos karaliumi vadinamo Viliaus Karaliaus sūnaus Edgaro Karaliaus bylą nagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Karvelis dar 2011 metais du kartus kreipėsi į KT, tačiau jo prašymai išaiškinti naująjį BK straipsnį buvo atmesti.
Dar kartą į KT Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija kreipėsi tik 2015 metais.
Per tą laiką E.Karalius buvo nuteistas, vėliau išteisintas, o eikvodami savo laiką ir valstybės lėšas prokurorai ir teismai toliau tyrė neteisėto praturtėjimo bylas.
Iki nuosprendžio nuskurdo
Generalinės prokuratūros prokuroras Gintaras Jasaitis iš karto po KT sprendimo Vilniaus miesto apylinkės teisme pasiūlė nutraukti bylą E.Karaliui, nes teisėsaugos pareigūnus sudominusį turtą jis buvo įsigijęs 2006 ir 2007 metais.
Kol E.Karaliaus byla apsuko ratą po visų instancijų teismus, turto, už kurį buvo teisiamas, jis jau neturėjo.
Prabangus namas Vilniaus Valakampių pušynuose prieš porą metų buvo grąžintas ankstesniam jo savininkui Česlovui Daugėlai, o brangus automobilis per dešimtmetį nusidėvėjo.
Viena skandalingiausių ir labiausiai aptarinėjamų pastarojo meto bylų buvo nutraukta tyliai, be šią teisės normą rengusių teisininkų ir politikų komentarų.
Įklampino vienas žodis
G.Jasaičio nuomone, prokurorai keletą metų veltui gaišo laiką dėl vieno įstatymų leidėjo įrašyto žodžio „turėjo“.
Šis būtuoju laiku įrašytas žodis leido imtis tyrimų dėl asmenų, kurie buvo įgiję turto iki 2010 metų gruodžio.
„Jei būtų įrašytas žodis „turi“, visiems būtų buvę aišku, kad teisti galima tik už turtą, įgytą ne anksčiau kaip 2010 metų gruodžio 11-ąją.
Tuomet daug tyrimų galėjome netgi nepradėti“, – aiškino G.Jasaitis.
Dabar prokurorams nelieka nieko kito, kaip atsiimti kaltinimus net baigiamose nagrinėti bylose.
Už seną pirkinį nebeteis
Praėjusią savaitę prokuroras Vilniaus apygardos teismui (VAT) pasiūlė nutraukti 2009 metais butą Vilniuje įsigijusios Monikos Aramavičienės bylą.
Tuomet 19-metė studentė iš Panevėžio Vilniaus centre, A.Juozapavičiaus gatvėje, įsigijo prabangų būstą – tuometėmis kainomis jo vertė siekė pusę milijono litų.
Dar 2014 metais Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė iš M.Aramavičienės konfiskuoti 345 tūkst. litų (100 tūkst. eurų), kurių kilmės negalėjo įrodyti nei ji, nei jos motina.
Studentė teigė juos pasiskolinusi iš motinos Santos Mitkienės, kuri neva buvo paėmusi paskolą iš vienos Estijos bendrovės. S.Mitkienei buvo paskirta bauda už suklastotą paskolos sutartį ir jos panaudojimą.
Žiniasklaidoje buvo skelbta, kad studentės tėvas siejamas su nusikalstamu pasauliu ir prekyba narkotikais.
Nori skųsti prokurorus
Kaltinimų dėl neteisėto praturtėjimo išvengs ir buvęs advokatas Juzefas Kozubovskis. Kad artimiausiu metu atsiims kaltinimus, užsiminė prokurorė Sigutė Malinauskienė.
Bet J.Kozubovskis vis tiek pareikalavo nušalinti šią prokurorę, nes ji neatsisakė kaltinimų dėl neteisėtos ūkinės veiklos.
Bylą nagrinėjančio VAT prokurorė dar paprašė ją papildyti kriminalinės žvalgybos metu gautais duomenimis.
Pareigūnai bando įrodyti, kad dirbdamas advokatu J.Kozubovskis 2004–2009 metais neteisėtai stambiu mastu vertėsi nekilnojamojo turto prekyba, iš kurios gavo 8,7 milijono eurų pelno ir nesumokėjo 500 tūkst. eurų gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčių.
J.Kozubovskis teigė, kad šiems kaltinimams jau suėjo senatis, o tyrimas dėl jo veiklos ir įgyto turto pradėtas be jokio pagrindo.
„Aš jau pavargau, jau noriu eiti į teismą dėl žalos atlyginimo. Jei viskas tęsis taip ilgai, baigsis ir tokių prokurorų apskundimo terminai“, – piktinosi jam pareikštus kaltinimus melu ir absurdu pavadinęs J.Kozubovskis.
Įtariamųjų – vis mažiau
Dėl neaiškių įstatymų nemažai neteisėto praturtėjimo bylų visai nepasiekė teismo. Iš 2016 metais baigtų 38 ikiteisminių tyrimų 33 buvo nutraukti dar prokuratūroje.
Net po septynerius metus trukusio laiko ir valstybės lėšų švaistymo KT pagaliau aiškiai nurodė, už kokius ir kada įgytus turtus galima teisti, tik ar neišgaravo prokurorų entuziazmas?
Prokuroras G.Jasatis teigė, kad naujų bylų dėl neteisėto praturtėjimo nebeturėtų būti tiek daug, nes piniginių lėšų apskaitos sistemos vis tobulėja ir nuslėpti pajamas nebėra taip lengva.
Trūksta dar vieno įstatymo
Prokurorai, kurie ryšis pradėti bylas dėl turto, įgyto po 2010 metų, gali atsiremti į kitą sieną.
„Lietuvoje nėra visuotinio pajamų deklaravimo įstatymo, todėl į teisėsaugos akiratį patekęs asmuo gali teigti, kad turto įsigijo už seniai sukauptas santaupas. Jei toks įstatymas būtų priimtas, po 5 ar 10 metų legalizuoti neteisėtu būdu įgytas pajamas būtų dar sudėtingiau“, – aiškino G.Jasaitis.
Finansinius nusikaltimus tiriantys pareigūnai pavydžiai dairosi į Estiją, kuri visuotinį pajamų deklaravimo įstatymą priėmė iš karto po nepriklausomybės paskelbimo.
„Lietuvoje tai turėjo būti padaryta dar 1997 metais, kai buvo priimtas Pinigų plovimo prevencijos įstatymas, bet tuo nebuvo suinteresuotos politinės partijos.
Jų finansavimo šaltiniai tuomet galėjo būti patys įvairiausi, todėl šešėlio problema neišspręsta iki šiol“, – kalbėjo G.Jasaitis.
Pataisų prašo ir kriminalistai
Galimybės konfiskuoti nusikalstamu būdu gautą turtą politikų prašė ir su organizuotomis nusikaltėlių grupuotėmis kovojantis Lietuvos kriminalinės policijos biuras (KPB).
Praėjusią savaitę Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo pataisas, kurias dar praėjusią kadenciją buvo pasiūlęs tuometis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas A.Paulauskas.
Pataisos numato konfiskuoti net 15 tūkst. eurų vertės turtą, jei jo savininkas nesugeba pagrįsti jo įsigijimo.
„Mes siekiame, kad nusikalsti neapsimokėtų“, – apie tokių pataisų būtinumą „Lietuvos rytui“ kalbėjo KPB viršininko pavaduotojas A.Roginskis.
Šis pasiūlymas Seimui buvo pateiktas dar praėjusį pavasarį. Rudenį jį palaimino A.Paulausko vadovautas komitetas, tačiau jį atmetė Žmogaus teisių komitetas.
