Nors švietimo ir mokslo ministrė pareiškė, kad tokia mokytoja mokykloje dirbti negali, ji turi tvirtą užnugarį. Mokytoją užstojo direktorius, Telšių meras ir Bažnyčia. O kitą dieną jos ginti stojo ir vienas tėvas, pradėjęs rinkti parašus ir paskelbęs, kad per dieną mokytoją palaikančių parašų jau yra tūkstantis. Bažnyčia savo ruožtu pareiškė, kad visuomenė mokytoją ne taip suprato.
„Ji rėmėsi vienu tyrėju, kuris, kaip mokslininkas, bandė išsakyti poziciją. Esu tikras, kad ji pati nenorėjo nieko įžeisti ar pažeminti. Jie paėmė viešą informaciją, kuri sklando viešoje erdvėje, ir ją, galbūt, pateikė mokiniams. Gal ne pati tinkamiausia medžiaga pasirinkta gvildenti temą ar suaktualinti. Manau, mokytoja turėjo visai kitą ketinimą“, - teigė Telšių Katechetikos centro vadovas, Telšių Vyskupijos kunigas Rimantas Gudlink
Katechetikos centras yra atsakingas už Vyskupijos tikybos mokytojus. Tikybos pamokose nėra numatyta atskiro kurso homoseksualumui aptarti, tačiau Telšių mokytoja, kuri yra dirbusi Telšių Vyskupijoje, anot mokinių, šiai temai skirdavo net kelias pamokas.
Homoseksualumą gali išgydyti psichoterapeutas?
„Jeigu mokykloje dėstoma apie lytiškumą, tas dalykas integruojamas į mokymą, tai tikybos mokytojas paima dalį ir kalba apie žmogaus sukūrimą kaip Dievo paveikslą. Tikybos mokytojai paima ir dalį apie šeimos dalykus, rengimą, šeimą, atsakomybę šeimoje. Manau, kad tai yra gerai“, - teigė kunigas R.Gudlinkis.
Nors lytiškumo programa patvirtinta buvusios švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės parašu, mokytojus šiai programai parengti turėjęs Ugdymo plėtotės centras darbų iki šiol nesiėmė, todėl ėmėsi Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetas.
Pasak pedagogų kvalifikacijos tobulintojų lytiškumo ugdymo klausimais, mokytojai pamokose turi aiškinti, kad homoseksualumą gali išgydyti psichoterapeutas.
„Kiek yra įmanoma padėti, ar įmanoma. Tai nėra toks paprastas klausimas, kaip išspręsti šitas problemas, kurios kyla žmoguje, priimti tą žmogų, kad jis, gyvendamas su vienokiu ar kitokiu trūkumu, stengtųsi gyventi prasmingą, gerą gyvenimą, stengiantis vadovautis Dievo valia, jo žodžiu, įsakymais“, - teigė R.Gudlinkis.
Iš kunigo kalbos galima suprasti, kad homoseksualumas – tai trūkumas.
„Sunku tai įvardinti ar apibrėžti, tačiau prigimties žmoguje, Dievo kūrinyje, buvo vyras ir moteris“, - sakė R.Gudlinkis.
Ir nors tikybos pamokos mokyklose vedamos jau daugiau kaip 20 metų, mažai kam kildavo klausimų, o kokias tiesas dėsto tikybos mokytojai, kas ruošia šios disciplinos programas ir ar vaikams iš tiesų aiškinama, kad homoseksualus reikia siųsti gydytis pas psichiatrus.
„Kas yra liga sprendžia gydytojas, bet ne mokytojas. Kai kalbame apie lytines mažumas ar neįgaliuosius, mes, žmonės, esame tokie, kad norime kažką tai vertinti. O vertindami kažką surūšiuojame, nurūšiuojame. Pozicija yra vienareikšmė, kiekvienas asmuo yra gerbtinas“, - teigė tikybos mokytoja Violeta Žižienė.
Tačiau greitai mokytoja tokių tiesų skleisti nebegalės, nes oficialiai bus apmokyta kitaip.
Mokytojai mokinius moko savo nuožiūra
„Programoje yra numatyta kalbėti apie žmogų, žmogaus prigimtį, apie žmogų, kaip Dievo paveikslą, Dievo kūrinį. Natūralu, kad kalbant apie žmogų, tematika yra ir apie lytiškumą, jo gyvenimo pasirinkimo būdą. Mokytojas turėtų vadovautis Katalikų bažnyčios mokymu. Bažnyčia ir vyskupai siunčia mokytoją į mokyklą tam, kad pristatytų tikėjimo tiesą apie žmogų Bažnyčios ir Švento Rašto požiūriu. Visada turi vadovautis Bažnyčios mokymu“, - teigė kunigas R.Gudlinkis.
Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos sutartimi tikybos pamokų turinį tvirtina Bažnyčios atstovai, Lietuvoje tai daro trys vyskupai. Ne visoms klasėms yra parengti vadovėliai, todėl mokytojai mokinius moko savo nuožiūra.
„Apie homoseksualumą jokio specialaus kurso nėra, bet yra programose, skirtose gimnazistams – apie pašaukimus, gyvenimus. Kalbame apie vienuolystę ir kunigystę, taip pat apie šeimą ir santuoką. Tarkime, vienuoliktos klasės kurse turiu tokias temas kaip tolerancija. Mes nagrinėjame tolerantiškumą, iš to kyla klausimas, kiek mes galime toleruoti. Vaikai paprastai labai jautrūs šiai temai, nes visuomenė labai jautri. Temą mes nagrinėjame diskutuojant“, - teigė tikybos mokytoja V.Žižienė.
Paaiškėjus, kas per tikybos pamokas dėstoma Telšių Žemaitės gimnazijoje, Lygių galimybių kontrolierė pradėjo tyrimą dėl galimo diskriminavimo dėl lytinės orientacijos. Ar pedagogė galėjo kurstyti nesantaiką, aiškinasi ir prokurorai. Pamokoje tikybos mokytoja klausė, ką dešimtokai žino apie vadinamąjį „gėjų manifestą“.
Tai prieš trisdešimt metų Amerikos homoseksualų leidinyje paskelbta esė, kaip gėjai užvaldys pasaulį. Joje grasinta sunaikinti tradicinę šeimą, uždaryti Bažnyčią, perrašyti istoriją taip, kad ji būtų palanki homoseksualams. „Gėjų manifestą“ anuomet citavo Bažnyčia ir Amerikos valdžia kaip įrodymą, kad gėjai kėsinasi užvaldyti pasaulį. Nors esė plinta iki šiol, pats autorius pareiškime buvo įrašęs, kad tai tik fantazija, kaip prispaustieji svajoja tapti engėjais.
Rasuolė Bauraitė, Asta Martišiūtė, „Lietuvos ryto“ TV laida „24/7“.
