Lietuvoje kilo didžiulis triukšmas, kai socialiniame tinkle „Facebook“ pasklido Telšių Žemaitės gimnazijos abiturientės Indrės Pabijonavičiūtės pateiktos skaidrės.
„Sadomazochizmas: dalis gėjų praktikuoja kankinimus seksualinio pasilinksminimo vardan.“ „Homoseksualus prievartavimas: iki 40 proc. prievartos prieš nepilnamečius (vaikų tvirkinimo) atvejų susiję su homoseksualumu.“ Tokius ir panašius homofobiškus tekstus 45-erių L.Raudytė demonstravo dešimtokams.
Mokytoją jau nurašė
„Anksčiau jokių skundų dėl L.Raudytės nebuvo. Rami mokytoja. Ji mokykloje dirba jau senokai.
Reaguosime. To neturi būti. Mes kiekvieną posėdį pabrėžiame, kad mokytojas turi kalbėti tai, ką turi kalbėti, ir daugiau nieko“, – vakar BNS kalbėjo gimnazijos direktorius Žydrūnas Želnys.
Telšių rajono meras Petras Kuizinas pareiškė manantis, kad seksualines mažumas žeidžiančią informaciją pateikusi mokytoja neturėtų toliau dirbti šio darbo.
Tam pritarė ir švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, situaciją Žemaitės gimnazijoje pavadinusi netoleruotina.
Neįžvelgė nieko bloga
Tačiau skaidres moksleiviams demonstravusi L.Raudytė portalui delfi.lt aiškino, jog tiesiog pateikusi informaciją, kurią rado į lietuvių kalbą išverstuose amerikiečių psichologo Paulo Camerono lankstinukuose.
Tikybos mokytoja sakė neabejojanti, kad pateikta informacija yra patikrinta, ir savo veiksmuose neįžvelgė nieko bloga.
„Jeigu tai būtų melas, tai būtų paneigta. Bet jei tai tiesa, nejau turime meluoti mokiniams? Mes nekurstėme nesantaikos, nesakėme, kad reikia jų nekęsti. Kaip tik sakėme, kad kiekvieną žmogų reikia mylėti ir gerbti, bet jų poelgiai yra blogi, turime įvardyti“, – delfi.lt kalbėjo L.Raudytė.
Tuo metu kalbėdama su lrytas.tv pedagogė tvirtino, jog tai buvo tik toks švelnus apibendrinimas: „Statistikos yra kur kas daugiau. Tai tiesa, kokią aš ją radau.“
Paklausta, ar nemananti, kad rodytos skaidrės yra radikalios, L.Raudytė su tuo sutiko.
Pamokanti klaida
– Ar kalbėti apie homoseksualumą apskritai yra tikybos mokytojo reikalas? – „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė paklausė daktarės Ritos Giedrės Rugevičiūtės, kuri rengia programas tikybos mokytojams.
– Katalikų tikybos programose dešimtoje klasėje siūloma kalbėti apie žmogaus lytiškumą – įvairiais aspektais ir požiūriais. Vienas aspektų – supažindinti su tokiu reiškiniu kaip homoseksualumas.
– Ar yra pateiktos rekomendacijos, kaip mokytojas turėtų supažindinti moksleivius su šiuo reiškiniu?
– Yra rekomendacijos. Bet šiai temai siūloma tik tai, kas tai yra kaip reiškinys, pateikiant Bažnyčios poziciją, siūlant jį apmąstyti.
Vadovėlio nėra, mokymo medžiagą paliekama rinktis mokytojui, nes gerbiama demokratija ir niekas nieko neprimeta. Kiekvienas žmogus yra vertingas, unikalus ir vienintelis Dievo kūrinys. Visiškai nevertinama, kokios jis lytinės pakraipos.
– Kaip paaiškintumėte, kad ši dorinio ugdymo ir tikybos mokytoja per pamokas kalba tokius dalykus?
Kalbant apie šį atvejį, greičiausiai tai mokytojos įsitikinimų problema. Bet kas gali garantuoti, kad nėra daugiau tokių mokytojų?
– Aišku, mes už visus negalime garantuoti. Katalikų tikybos programos viešai prieinamos, jos paremtos švietimo nuoroda, yra patvirtintos Vyskupų konferencijos.
Žiūrima, kad viskas atitiktų šiuolaikinę visuomenės dvasią ir reikalavimus.
– Ar šiuo atveju nematote žmogaus teisių pažeidimų?
– Pirmiausia mokytoja labai neatsakingai parinko mokymo medžiagą, kurią pateikė mokiniams.
– Ar tokia mokytoja gali toliau dėstyti tikybą?
– Aš manau, kad reikia atlikti platesnį tyrimą.
Tokia pateikta medžiaga tikrai nekelia pagarbos žmogui.
– Tarkime, klasėje yra homoseksualus vaikas. Kokį poveikį jam gali padaryti tokie mokytojos žodžiai?
– Kaip sakiau, turime labai neutraliai pateikti medžiagą. Mokytojams visada paliekama laisvė pasirinkti, bet jie negali primesti savo požiūrio.
– Pati Telšių mokytoja aiškina, kad tiesiog krikščionišku požiūriu norėjo pažiūrėti į „tuos žmones“.
– Faktiškai Bažnyčia pasisako už kiekvieno žmogaus prigimties vertę kaip Dievo kūrinį. Mes nevertiname, ką žmogus pasirinko nugyventi gyvenimui.
Bažnyčia tik konstatuoja, kad kiekvienas žmogus, ar jis vyras, ar moteris, yra vertingas. Jis yra Dievo vaikas, yra vertas džiaugtis gyvenimu ir kurti gyvenimą. Čia yra pamatinė nuostata.
Dabartinis popiežius Pranciškus irgi sako, kad turime gerbti kiekvieno žmogaus pasirinkimą.
– Kai kyla tokie skandalai, turbūt ne vienam atsiranda pagrįstų abejonių, kad prisidengdami moralinėmis nuostatomis kai kurie asmenys nori pateikti savo poziciją, kuri yra kraštutinė, ir įrodyti, jog tai ir yra tiesa.
– Manau, kai kada neįsigilinama vien dėl to, kad katalikų tikybos programose ir metodinėse rekomendacijose siūlomas platesnis požiūris.
– Gal programos pasenusios?
– Ne, programos nepasenusios. Jos dar neįgyvendintos, jos per daug šiuolaikiškos. Prie jų taip pat reikia priaugti.
– Tuomet gal reikia keisti mokytojų kompetenciją?
– Manau, kad mokytojų kompetencija yra parklupimo akmuo. Programos vis keitėsi, o mokytojai galbūt nepakankamai pasiruošė.
Juk moksle gali būti kraštutinių požiūrių, bet gali būti vidurio pusiausvyra. Nelygu, kokiu principu vadovausiesi. Mokytojui tikrai labai reikia padėti.
– Gal reikėtų labiau kontroliuoti, kas dėstoma mokyklose?
– Manau, taip. Pirmiausia pačios mokyklos turėtų pasižiūrėti, gal rinkti mokinių atsiliepimus. Kiekviena vyskupija turi metodinius centrus, metodininkus, kurie konsultuoja, gali padėti.
Mokytojas irgi turi nebijoti pasakyti, kad man trūksta medžiagos, gal čia suklydau, per aštriai pasakiau. Gal pedagogus reikia mokyti šiuolaikinės retorikos, dialogo, o ne monologo.
Šiuo atveju manau, kad tai buvo mokytojos klaida, bet iš jos galime pasimokyti. Nemanau, kad reikia imtis kraštutinių priemonių.
Nereikia užaštrinti, reikia tiesiog kalbėtis, aiškintis, nes iš mažos problemos galime padaryti griūtį, kuri nieko gera neduos.
