Komisija buvo išsikvietusi Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovą Saulių Urbanavičių pasiaiškinti, kodėl klausytasi V.Šapokos pokalbių. Balandžio viduryje dienraštis „Lietuvos rytas“ pranešė, kad STT pareigūnai 2015 ir 2016 metų sandūroje keliolika dienų per klaidą klausėsi tuometinio Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktoriaus V.Šapokos pokalbių telefonu.
Anot dienraščio, pokalbių klausytasi vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl buvusios Nacionalinės žemės tarnybos direktorės Daivos Gineikaitės bandymo nuslėpti neblaivumą. STT planavo klausytis Kauno klinikinės ligoninės gydytojo Artūro Šulniaus, tačiau suklydo nurodydama vieną jo telefono numerio skaitmenį.
Trečiadienį Seimo komisijos posėdyje dalyvavęs generalinis prokuroras Evaldas Pašilis žurnalistams sakė, kad siekiant išvengti klaidų ateityje norima sukurti bendrą informacinę sistemą, kuria naudotųsi visos kriminalinę žvalgybą vykdančios tarnybos.
„Tikslas yra galbūt jau šiais metais turėti bendrą sistemą, kad būtų galima išvengti tam tikrų klaidų, turėti geresnį koordinavimą. (...) Tai būtų informacinė sistema, policijos turimos informacinės sistemos pagrindu“, – teigė prokuroras. Trečiadienį Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija taip pat svarstė bendrą pernai kriminalinės žvalgybos subjektų vykdytą asmenų kontrolę ir konstatavo, kad specialiosios tarnybos savo galiomis nepiktnaudžiauja.
„Atsižvelgiant į skaičius, kriminalinės žvalgybos subjektų veikla gana stabili. Palyginti su užpraėjusiais metais, šiek tiek daugiau asmenų buvo kontroliuota, tai yra nuo 4454 asmenų užpernai iki 5150 pernai. (...) Intensyvumas galima konstatuoti, kaip ir stabilus, šiek tiek didėjimas yra, bet mus buvo svarbu, ar kriminalinės žvalgybos subjektai šią priemonę kriminalinės žvalgybos veiksmais, kurie yra sankcionuoti, nesinaudoja be reikalo.
Mus tenkina tie atsakymai, kadangi tai buvo susiję su objektyviomis priežastimis. Nes ir ikiteisminių tyrimų buvo pradėta daugiau“, – teigė D.Gaižauskas. Generalinės prokuratūros duomenimis, 2016 metais, atlikus kriminalinės žvalgybos veiksmus, pradėti 562 ikiteisminiai tyrimai. 2015 metais pradėta 86-ais tyrimais mažiau. D.Gaižauskas tvirtino, kad neteisinga būtų skaičiuoti kontroliuotų asmenų skaičių pagal gyventojų skaičių. „Tikrai nereikia lyginti tokių skaičių ir jais operuoti.
Mes manome, kad su tuo (gyventojų mažėjimu) nesusiję. Svarbiausia, ar kontrolė vykdoma objektyviai ir teisėtai“, – tvirtino parlamentaras. Komisijos narys konservatorius Arvydas Anušauskas atkreipė dėmesį, kad padaugėjo sunaikinamos informacijos, kuri surenkama atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą.
„Visose institucijose stipriai yra padidėjęs surinktos privačios informacijos naikinimas. Jeigu tai nereikalinga kriminalinei žvalgybai, visiškai su tyrimu nesusijusi informacija, sunaikinimo procentas – apie 60 proc. nuo sankcionuotų veiksmų. Prieš penkerius metus būdavo 30 procentų“, – sakė A.Anušauskas.
D.Gaižauskas atsisakė atskleisti, kiek teismai atmeta specialiųjų tarnybų prašymų slapta klausytis asmenų pokalbių, skaityti jų elektroninį paštą, sekti. Komisijos pirmininko teigimu, tai įslaptinti duomenys. Tuo metu generalinis prokuroras E.Pašilis žurnalistams tvirtino, kad teismai nesankcionuoja labai mažos dalies prašymų.
„Netenkina vieną procentą, gal dar mažiau“, – teigė jis. Pagal įstatymą, kriminalinės žvalgybos veiksmai apima sekimą, slaptas operacijas, nusikalstamos veikos imitavimą ir kitus veiksmus. Kriminalinę žvalgybą gali vykdyti Lietuvos teisėsauga, žvalgybos ir kontržvalgybos institucijos: policija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Kalėjimų departamentas, Muitinės departamentas, Vadovybės apsaugos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba,
Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos ir Valstybės saugumo departamentas.
