Misteris Fiksas iš animacinio filmo „Aplink pasaulį per 80 dienų“ į šį sau užduodamą klausimą atsakydavo taip pat. Tačiau visi jo klastingi planai, kaip sugadinti misterio Fogo ir Paspartu kelionę, žlugdavo. Kodėl? Nes planas ir idėja nėra tas pat. Ką jau kalbėti apie prancūzišką terminą „idee fixe“, kuris, spėjama, pirmiausia atsirado medicinoje ir reiškė persekiojančią liguistą, netikusią mintį.
Ar R.Karbauskio mintį Lietuvos vaikus aprengti tautiniais kostiumais galėjome pavadinti planu?
Vargu. Iš kažkur staiga atsiras krūva pinigų, už kuriuos pagrindinis šalies siuvėjas J.Statkevičius nemokamai ką nors pasiūs.
Toks planas geriausiu atveju skambėjo kaip iš anksto pasmerkta netikusi mintis.
Mokyklose privalomos etnokultūros pamokos – gal ir labiau tikusi mintis. Ji bent jau šviesmečiu pranoksta rinkliavos Seimo fortepijonui idėją. Bet ir ji pasmerkta, kol plevena idėjos fiks lygmenyje ir labiau primena privalomų Pitagoro teoremos pamokų įtraukimą į mokymo programas. Šiuo požiūriu švietimo ir mokslo ministrė J.Petrauskienė greičiausiai yra teisi. Kaip Pitagoro teoremą sėkmingai išaiškina matematikos mokytojas, taip etnokultūros pagrindus turėtų perteikti istorijos, literatūros, geografijos, gamtos pažinimo, muzikos mokytojai.
„Pasinaudoki tuo, kas po ranka, ir neieškoki to, ko nepasieks jokia ranka“, – kartodavo išmintingasis misteris Fogas ir jo rankose netgi stalo įrankis tapdavo ginklu, pranašesniu už visas misterio Fikso pinkles.
Tad, Ramūnai, ar turi planą, kuriam visuomenė taip nesipriešintų? Nežinau, kaip R.Karbauskis, bet aš turiu. Tiesa, tik vieną, ne tris. Ir jis skirtas spręsti problemai, susijusiai ir su Seimo Kultūros komiteto pirmininkui taip rūpimu tautinio sąmoningumo ir etnokultūros skiepijimu. Kalbu apie knygų skaitymo, be kurio būtų sunku kalbėti apie tautinį sąmoningumą, skatinimą.
Didžioji Britanija jau beveik prieš tris dešimtmečius pajuto, kad gyventojų skaitymo įgūdžiai ėmė menkėti, kitaip tariant, tiek suaugusieji, tiek vaikai ėmė atprasti nuo knygų. Ką jie sugalvojo? Projektą „Bookstart“ (lietuviškas atitikmuo – „Augu skaitydamas“), kurio esmė – vaikus nuo pat kūdikystės pratinti prie knygų. Tad jau 28 metus visi britų vaikai ir jų tėvai du kartus gauna po nemokamą rinkinį.
Pirmąjį rinkinį 0–12 mėnesių kūdikiams ir jų tėvams įteikia gydytojas. Jame kūdikis randa jo amžiui tinkamų knygelių, o tėvai – rekomendacijų, ką verta skaityti savo atžaloms ir kaip ugdyti meilę skaitymui.
Antrasis nemokamas rinkinys jau 3–4 metų vaiko laukia bibliotekoje. Kai jis su tėvais joje apsilanko pirmąsyk, jam įteikiamas ryšulėlis vaikiškų knygų, o tėvams – sąrašas patarimų, kokias dar knygas vertėtų jų mažyliui perskaityti.
Iš pirmo žvilgsnio toks projektas gali pasirodyti kaip pinigų švaistymas, tačiau britai 2014 metais atliko tyrimą, kuris patvirtino, kad projektas „Bookstart“ pagerino šalies gyventojų skaitymo įgūdžius. Kad į tokią skaitymo skatinimo programą verta investuoti, liudija ir tai, kad panašius projektus šiuo metu vykdo daugybė šalių. Tarp jų – Suomija, Šveicarija, Austrija, Japonija.
Jeigu toks projektas Lietuvai kol kas būtų per brangus, galbūt galima šio to išmokti ir iš JAV – čia po šalies gyventojų skaitymo įpročių tyrimo, atlikto prieš trejetą metų, visi susiėmė už galvos supratę, kad savieigai to palikti negalima. Padėtį pirmoji ėmėsi gelbėti pediatrų asociacija, aktyviai ėmusi tėvams aiškinti, kad skaityti naudinga taip pat kaip kūdikį maitinti motinos pienu.
Pasak šias skaitymo skatinimo idėjas Lietuvoje populiarinančios įstaigos „Laikas skaityti“ vadovės R.Elijošaitytės, pas mus net plakato poliklinikoje negalima pakabinti be daugybės leidimų. Šiuo požiūriu valstybinis neabejingumas ir parama praverstų. Juolab kad šios idėjos sulaukia didžiulio visuomenės palaikymo. Tarkime, paprastas plakatas „Augu skaitydamas“ feisbuke sulaukė net 80 tūkst. asmenų patiktukų.
Tad, pone Ramūnai, ar turite planą?
