„Galiu pasakyti iš savo patirties – padėtis yra tragiška.
Matau dažnai vaikus, kurie atvažiuoja, domisi etnokultūriniais
klausimais, jie išvis nieko nežino apie tai. Ten, kur nėra
entuziasto mokytojo, išvis nieko nežino. (...) Jeigu tai netaps
privalomu mokyklose, šnekėti apie kokybinius pokyčius šituo
klausimu ..., galime toliau išvis nešnekėti, nebetęsti tos
diskusijos“, – šią savaitę Seime surengtoje diskusijoje sakė
Kultūros komiteto pirmininkas „valstietis“ Ramūnas Karbauskis.
„Taip, tokių minčių mes turime (įvesti privalomą
etnologijos dėstymą – BNS), bet pabrėžiu – labai neaišku,
kokį mes metodą pasirinksime. Tai pati pradžia rimto darbo
aiškinantis, kaip mes tą padarysime. Sprendimas nebus greitas“,
– teigė Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas „valstietis“
Eugenijus Jovaiša.
Anot jo, pirmiausia būtina pasirinkti, kaip vaikus mokyti
etnologijos – ar tai turi daryti kitų dalykų mokytojai, ar turi
būti atskira pamoka su atskiru mokytoju.
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė tvirtino, kad
Lietuvos moksleivių krūvis jau dabar yra per didelis, todėl įvesti
papildomą dalyką būtų negerai.
„Bendrojo ugdymo programos yra labai didelės apimties, yra
galimybė peržiūrėti turinį atsisakant perteklinių ar pasenusių
dalykų, bet daug sudėtingesnė kryptis yra ieškoti sąsajų tarp
atskirų pamokų, atskirų dalykų dėstymo. Tai yra ta kryptis, kuria
eina visos pažangios šalys. (...) Yra daug sudėtingiau, bet daug
prasmingiau integruoti visus šituos dalykus į bendrojo ugdymo
turinį, tai yra peržiūrint programas tiek, kiek sietųsi su
etnokultūra, kad tai būtų atspindėta, ugdoma ir užtikrinama tiek
per istorijos, tiek per lietuvių kalbos, tiek per geografijos, tiek
per gamtos pažinimo ir visas kitas pamokas“, – sakė ministrė.
Tačiau pavojaus varpais dėl etnologijos dėstymo pirmieji ėmė
skambinti etninės kultūros specialistai, mokslininkai. Anot jų,
etnologijai, folkloristikai gresia išnykimas, nes praėjusių metų
pabaigoje patvirtinus naują studijų krypčių sąrašą, jame
nebeliko minėtos studijų krypties.
Ankstesniame humanitarinių mokslų srities studijų krypčių
grupėje buvo išskirta atskira studijų kryptis „Etnologija ir
folkloristika“, ją sudarė dvi šakos: etnologija ir folkloristika.
„Etnologijos programų išnykimas kelia grėsmę Lietuvos
valstybės tapatumui, jos gebėjimui formuoti kritinį mąstymą,
kūrybingai, kritiškai reflektuoti valstybės ir tautos istoriją,
aktualizuoti istorinį-kultūrinį atmintį. Atsisakius šių
programų Lietuvoje kyla pavojus nebeturėti etnologijos, etninės
kultūros specialistų tąsos bei prarasti ilgalaikes etnologijos
mokslo tradicijas“, – per diskusiją Seime sakė Etninės
kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kultūrų studijų katedros
vedėja Laimutė Anglickienė tvirtino, kad VDU likęs bene
vienintelis universitetas, vykdantis dviejų pakopų – bakalauro ir
magistro – etnologijos studijas.
„Pripažįstame, kad šiemet turime paskutinį kursą bakalauro
studijų, jos uždaromos, bet magistrantūros studijų programa yra
veikianti ir puikiai veikianti. Studentai įsidarbina 95-100
procentų. Skleidžiama informacija, kad mūsiškiai studentai
bedarbiai, tikrai nėra tiesa. Tos studijos iš tiesų yra labai
vertingos. Turime ir doktorantūros studijas“, – teigė ji.
„Kadangi pirmos ir antros studijų pakopos perorganizuojamos į
kultūros studijas, mes matome grėsmę, kad ir mokslas nebegalės
vystytis tolygiai“, – sakė mokslininkė.
Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas pabrėžė,
jog etnologijos studijų programa nėra panaikinta.
„Etnologijos programa nėra uždaryta, visos programos yra
registruotos, jos veikia, tik po platesniu skėčiu, problema yra ta,
kad jos pirmoje pakopoje nesurenka studentų“, – kalbėjo
viceministras.
Jis priminė, kad 2012 metais buvo galimybė etnologijos studijoms
skirti tikslinį finansavimą, tačiau tuomet nė vienas darbdavys jo
nepaprašė.
„Nė vienas neuždavė tokio poreikio, nepaprašė: paskirkite
mums, mes norime mūsų rajone įdarbinti, mūsų savivaldybėje
trūksta, finansuokite papildomai, nebuvo tokio poreikio. Čia yra
problema“, – sakė G.Viliūnas.
Jis taip pat tikino, kad stambinti studijų krypčių
klasifikaciją buvo būtina.
„Ankstesnė mokslo ir studijų krypčių ir šakų klasifikacija
buvo jau beveik iki absurdo susmulkinta, beveik 600 šakų. Toje
klasifikacijoje apie pusė šakų buvo beveik neužpildyta, nė vienos
studijų programos. Tai, kas buvo padaryta, iš tiesų yra
kompromisinis variantas. Jeigu pažiūrėsime į tarptautinę
klasifikaciją, (...) ten yra dar stambesni vienetai, yra dešimt
grupių. Dabar mūsų krypčių liko apie 140. Dar ir taip klausimas,
ar jos nėra siauros“, – teigė viceministras.
E.Jovaiša svarstė, kad etnologijos studijos greičiausiai bus
būtinas valstybės užsakymas.
