Paštininko sode vešėjo vynuogynas
Projekto „Atminties sodas – Wittės vynuogynas“ sumanytojai pasišovė klaipėdiečus ir miesto svečius sugrąžinti į praeiti, kai buvusiame Frydricho priemiestyje būta dar žemės sklypų su želdynais. Jie išsiaiškino, jog Didžiojoje Vandens gatvėje, kur dabar įsikūręs Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, XVIII amžiaus antrojoje pusėje vešėjo didelis sodas su egzotiškais augalais.
Muziejui perduotas istorinis pastatas statytas 1773–1774 metais. Tais laikais jis priklausė pašto viršininkui Johannui Christianui Wittei (1722–1796). Garbaus miestelėno įgytas žemės sklypas tęsėsi iki pat Daržų gatvės, o retaisiais želdiniais apsodintas sodas namo kieme XVIII amžiuje buvo tapęs tikra įžymybe – miesto gyventojų ir svečių traukos vieta. Ten augintos ir vėsiam Rytų Prūsijos klimatui atsparios išskirtinių veislių vynuogės.
Apie J. Ch. Wittės Mėmelyje puoselėtą sodą, jo šeimininko svetingumą anais laikais sklandė daugybė legendų ir atsiminimų. Žaliąją oazę 1777 metais pastebėjo iš Sankt Peterburgo į Karaliaučių pašto karietomis keliavęs žymus Šveicarijos matematikas ir fizikas Danielis Bernoullis. Mokslininkas J.Ch. Wittei įteikė rekomendacinį laišką, buvo svetingai sutiktas, apžiūrėjo pašto viršininko užveistą vynuogyną.
Praeities paveldas – tik knygose
„Nustebintas sodo, kuriame augo figmedžiai, kitokie egzotiški vaismedžiai ir krūmynai, D.Bernoullis viską, ką ten matė, aprašė Leipcige išleistoje prisiminimų knygoje. Mėmelyje tais laikais vešėjo ir daugiau panašių sodų, ko ne visų gražesnių miesto pastatų fasadus dengė vijokliniai augalai“, – pasakojo MLIM direktorius, istorijos mokslų daktaras Jonas Genys.
Mažosios Lietuvos istorijoje muziejuje saugomi Frydricho priemiestyje, Klaipėdos piliavietėje archeologų atrasti senoviniai kokliai, įvairūs kalvystės dirbiniai su vijoklinių augalų motyvais. Juose pavaizduotos vynuogių kekės ir lapai, pasak J.Genio, akivaizdus įrodymas, jog pietų platumų augalai nuo seno buvo pažįstami miestiečiams, įaugę į jų gyvenimą ir buitį.
Per Antrąjį pasaulinį karą Klaipėda smarkiai nukentėjo – nuo žemės paviršiaus nušluoti puošnūs pirklių namai, nebeliko senamiestį puošusių Šv. Jono ir Laukininkų evangelikų liuteronų bažnyčių. J.Ch. Wittės Daržų gatvėje užveistas nuostabus sodas irgi išnyko – sovietmečiu ši vieta, kaip ir kiti senamiesčio kvartalai, virto žiurkynu.
Muziejininkai galvoja apie derlių
Rekonstravus dalį senamiesčio kvartalų, buvusioje J.Ch. Wittės rezidencijoje įsikūrė Mažosios Lietuvos istorijos muziejus. Prieš porą metų čia iškilo naujas raudonplytis archeologinių radiniu, dokumentų ir eksponatų saugyklos priestatas, buvo sutvarkytos vidaus kiemelis. Dabar ši vieta yra atvira visiems senamiesčio lankytojams.
Žmonėms atsivėrė naujos erdvės, tačiau betono trinkelėmis ir akmenimis grįsto muziejaus kiemo vaizdas – nuobodokas. Naujo priestato fasadai labiau dvelkia šiuolaikine architektūra, neatspindi išskirtinės Klaipėdos senamiesčio dvasios.
„Todėl ir prisiminėme vynuogyną. Pagal architekto Sauliaus Druskio projektą kiemą apželdinsime vijokliniais augalais. Jeigu viskas gerai klosis, muziejaus svečius gal net firminiu vynu galėsme vaišinti“, – jau ir apie būsimą derlių galvoja J.Genys.
Klaipėdos senamiestyje anksčiau būta gana didelių žemės sklypų su želdynais, tačiau niekam iki šiol nebuvo šovusi į galvą mintis juos atkurti. Todėl granito plokštėmis išklotuose istoriniuose kvartaluose labai stinga gaivios žalumos, gyventojus ir turistus traukiančių mažų ir jaukių rekreacinių zonų.
Įdomaus projekto, vienijančio istoriją ir menus „Atminties sodas – Wittės vynuogynas“ sumanytojų žvilgsnis krypsta į įvairius dekoratyvinius augalus. Visi sutaria, jog pagrindiniu sodo akcentu bus vynuogės.
Dar viena paskata atgaivinti Frydricho priemiestį kažkada garsinusį vynuogyną – klaipėdiečių abejingumas praeičiai. Netgi būstus senamiestyje įsigiję gyventojai palyginti mažai žino apie teritoriją, istorinius namus, kuriuose gyvena, trūksta informacijos čia besilankantiems užsienio turistams.
Žaliuojanti kultūros ir meno oazė
Muziejininkų užmojui apželdinti senamiesčio erdvę entuziastingai pritaria KKKC darbuotojai. Įvertinę sukauptą informaciją, laikmečio iššūkius istorikai ir meno propaguotojai sutelkė jėgas – siekia gaivinti atmintį, priminti žmonėms laiko dulkių nuklotą miesto praeitį.
„Mūsų tikslas – senamiestyje sukurti nedidelę, bet jaukią ir žalią erdvę įvairiems miestiečių susibūrimams, šventėms minimaliai keičiant muziejaus kiemo erdvę. Jau suformuotoje teritorijoje subtiliai integruosime naujus vertikaliosios kraštovaizdžio architektūros elementus“, – sakė KKKC vadovas ir menotyrininkas Ignas Kazakevičius.
Daržų gatvėje atgaivinto vynuogyno erdvėse galėtų vykti įvairūs renginiai: atviri kraštovaizdžio architektūros, botanikos seminarai, meno akcijos, švietėjiški užsiėmimai moksleiviams, netradicinėmis formomis būtų pristatoma muziejaus kiemo, aplinkinių pastatų, sklypų ir viso kvartalo istorija. Jeigu vynuogės užderėtų – vyktų ir degustacjos.
KKKC darbuotojai siūlo apželdintą kiemelį vakarais išradingai apšviesti – ant sienų būtų galima demonstruoti menininkų sukurtas su vynuogėmis susietas vaizdo instaliacijas. Projektą planuojama palaipsniui įgyvendinti iki 2022 metų.
Vienas garsiausių Lietuvoje vynuogių augintojas panevėžetis Alfonsas Nabrutas klaipėdiečių užmojais nesistebi: „Savo sode ir daigyne auginu persikus, abrikosus, ananasus, riešutmedžius, daug įvairiausių veislių vynuogių. Atspariausios nenušalo, kai oro temperatūra Aukštaitijoje buvo nukritusi iki 30 laipsnių šalčio“.
Pasak A.Narbuto, Lietuvos klimato sąlygomis galima sėkmingai auginti rusiškas, moldaviškas, gruziniškas, itališkas, vokiškas vynuoges. Kai kurie jo sode prigiję vynmedžiai subrandina iki dviejų kilogramų sveriančias kekes.
