Artėjančiai tarptautinei Žemės dienai moksleiviai turėjo paruošti madų šou iš atliekų ir antrinių žaliavų, tinkamų perdirbimui. Gamtos mokslų olimpiadą, trukusią visus mokslo metus, moksleiviams suorganizavo jų mokytojai amerikiečiai Lauren Heil, pagrindinių klasių gamtos mokslų mokytoja, ir Jeremy Ellis, 3 klasės mokytojas. Šių olimpiados iššūkių tikslas – tai, kad mokiniai ne tik teoriškai, bet ir praktiškai įsisavintų fizikos, chemijos, inžinerijos ir gamtos disciplinų medžiagą.
Pirmasis olimpiados renginys kvietė moksleivius dalyvauti Kiaušinių mėtymo iššūkyje. Moksleiviai turėjo namie sugalvoti, o mokykloje pademonstruoti krentantį kiaušinį apsaugantį mechanizmą – sukurti tokį inžinerinį sprendimą, kad išsaugotų sveiką kiaušinį, krentantį iš trijų skirtingų aukščių. Moksleivių fantazija pranoko mokytojos lūkesčius. Kiaušiniai buvo įmontuoti į parašiutus, įdėti į riešutų sviesto indelį, apvilkti specialiais kiaušinį sugaunančiais laikikliais.
Iš viso mokiniai pristatė 45 būdus, kaip apsaugoti krentantį kiaušinį nuo sudužimo. Tiesa, tik 22 iš jų buvo iš tiesų sėkmingi inžineriniai pasiūlymai, kurie krentančius kiaušinius išgelbėjo nuo sudužimo. Specialų prizą už minimalizmą laimėjo 6 klasės moksleivis Rokas Skardinskas, kurio išradimas buvo itin paprastas – kiaušinį sugauti padėjo įrenginys iš higieninio popieriaus, ryžių ir maišelio.
Antroji Gamtos mokslų olimpiados rungtis buvo sukurti popierinį lėktuvą, kuris nuskristų kuo toliau. Moksleiviai namie išbandė įvairiausius popierinių lėktuvų lankstymo ir konstravimo būdus, o rungtynes laimėjo net 15 , 1 metro nuskridęs trečioko sukurtas popierinis lėktuvas.
Trečiasis iššūkis – tilto statyba iš medinių pagaliukų ledams ir saldainiams. Šis renginys kaip ir kiti skatino moksleivius kritiškai mąstyti, kurti ir konstruoti įgyvendinant šią inžinerinę užduotį. Rungtį laimėjo didžiausią pakabintą svorį atlaikiusi tilto konstrukcija.
Baigiamoji Olimpiados rungtis buvo sukurti drabužių kostiumą iš atliekų ir perdirbimui skirtų medžiagų, randamų kiekvienuose namuose. Čia moksleiviai pademonstravo savo išmonę, kurdami sukneles, sijonus, kelnes, marškinėlius, auskarus ir galvos apdangalus iš laikraščių, kartono, plastiko maišelių, folijos, senų kompaktinių diskų ir plastiko butelių. Madas demonstravo patys jų autoriai, o laimėtojai buvo paskelbti 6 skirtingose nominacijose.
Iš Baltarusijos su tėveliais į Lietuvą atvykusi Nastassia Tsiapluk papasakojo, kad savo kostiumą kūrė net 6 valandas. Tiesa, jai padėjo draugės. Nastassia domisi mada, o iššūkis sukurti kostiumą iš atliekų buvo įdomus dėl to, kad grožį kurti iš, rodos, nepatrauklių medžiagų, yra sudėtingiau, nei iš naujų audinių, skirtų drabužių siuvimui.
Ilgametė mokyklos moksleivė aštuntokė Marija Kudriavceva savo sukurtą suknelę papuošė flamenko stiliaus detalėmis – vėduoklėmis iš senų madų žurnalų.
„Šią suknelę sukūriau pati per 3 valandas. Pastebėjau, kad beveik kas savaitę mama išmeta madų žurnalus, supratau, kad galima jiems pratęsti gyvenimą, paverčiant grožiu. Auskarus taip pat sukūriau iš madų žurnalų skiaučių. Man patinka žalios idėjos, mokykloje yra įkurtas „Green Club“ judėjimas, mes rūpinamės gamtos išsaugojimu, domimės taršos mažinimo idėjomis. Šios grupės dėka mokykloje nebenaudojami vienkartiniai plastiko puodeliai – visi moksleiviai vandenį geria iš daugkartinio naudojimo puodelių ar butelių, kuriuos nešasi iš namų. Klubo nariai įrengė ir nuolat prižiūri mokyklos koridoriuose ir klasėse stovinčias atliekų rūšiavimo dėžes.“
Viena iš Gamtos mokslų olimpiados iššūkių organizatorė Lauren Heil (30m. ) Tarptautinėje Amerikos mokykloje Vilniuje dėsto pirmus metus. Prieš tai iš Arkanzaso valstijos kilusi mokytoja gamtos mokslus dėstė analogiškoje tarptautinėje mokykloje Maroke, Kasablankoje. Amerikietė papasakojo, kad organizuoti Gamtos mokslų olimpiadą ją ir jos kolegą Jeremy įkvėpia noras paskatinti vaikus nuoširdžiai domėtis mokslu.
„Vienas dalykas yra mokytis teorijos, bet visai kas kita yra viską, ko išmokai, išbandyti praktikoje. Gamtos mokslų olimpiada vyko visus mokslo metus, jos metu moksleiviai turėjo pritaikyti savo žinias, įgytas fizikos, chemijos, gamtos pažinimo pamokų metu. Pastebėjau, kad netgi tie moksleiviai, kurie nelabai domėjosi mano dėstomų disciplinų teorija, noriai dalyvavo šios olimpiados praktinėse užduotyse, o mergaitėms mados šou iššūkis tapo tikru malonumu, kurio metu jos įgijo ir daugiau žinių apie antrines medžiagas ir jų perdirbimą.
Mokyklos vienuoliktokių, besimokančių pagal tarptautinio Bakalaureato diplomo programą, ir vokiečių kalbos mokytojo iniciatyva, mokykloje renkame stiklo ir plastiko butelius tam, kad juos pridavę, kas mėnesį galėtume skirti po 28 eurus paremti Nepale gyvenančiai mergaitei – šie pinigai užtikrina jos pagrindinius poreikius ir galimybę mokytis. Savo moksleivius mokome pilietiškai ir globaliai žvelgti į pasaulį, reguliariai renkame ir vežame paramą į Ruklą ten gyvenantiems pabėgėliams.
Kadangi šioje mokykloje mokosi įvairių tautybių moksleiviai, jie įgauna vertingų tolerancijos pamokų, sugebėjimo susikalbėti, nepaisant tautybės ar rasės, kuriai priklauso, suvokiant, kad visi esame šios planetos vaikai.“
