„Konsultuotis su teisininkais būtina, ir su Konstituciniu
Teismu – taip pat, bet pagal mūsų konstitucinę sandarą, dėl
naujo įstatymo kreiptis prezidentė negali, tai gali padaryti pats
Seimas. Manau, kad būtų tikslinga tai padaryti prieš darant rimtus
sprendimus“, – ketvirtadienį žurnalistams Vilniuje sakė
prezidentė.
Anot prezidentės patarėjos Rasos Svetikaitės, prezidentė
laikosi pozicijos, jog Seimui tikslinga kreiptis į Konstitucinį
Teismą išsiaiškinti tuos klausimus, kurių doktrina nėra atsakiusi
arba dėl kurių kyla diskusijos. Jos teigimu, iki įstatymo priėmimo
Seimo nariai gali paprašyti Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėl
dabar galiojančio įstatymo arba ankstesnių nutarimų.
Pagal įstatymą, paprašyti išaiškinti ankstesnį nutarimą
gali ir prezidentė.
Konstitucinio Teismo būtų galima klausti, ar ankstesni nutarimai
reiškia, jog dviguba pilietybė ES ir NATO šalių piliečiams
prieštarautų Konstitucijai. Seimas taip pat gali bandyti klausti, ar
dabar galiojantis įstatymas nediskriminuoja naujosios kartos
emigrantų.
Daugiau kaip šimtas Seimo narių siūlo Pilietybės įstatymo
pataisas, kurios leistų turėti dvigubą pilietybę į Europos
Sąjungos ir NATO šalis po nepriklausomybės atkūrimo išvykusiems
lietuviams. Prezidentė teigia, kad šis siūlymas prieštarauja
konstitucinei doktrinai, jog dviguba pilietybė negali būti paplitęs
reiškinys.
Seimo iniciatyvą prezidentė trečiadienį aptarė su Seimo
pirmininku Viktoru Pranckiečiu.
Po įstatymo priėmimo dėl jo atitikimo Konstitucijai į
Konstitucinį Teismą galėtų kreiptis 29 Seimo nariai, Vyriausybė
arba teismai. Jei niekas į Konstitucinį Teismą nesikreips,
įstatymas bus taikomas, nepaisant prezidentės kritikos, kad jis
prieštarauja Konstitucijai.
Anot Konstitucinio Teismo, smarkiai praplėsti dvigubos
pilietybės ribas galima tik referendumu pakeitus Konstituciją.
Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams,
kurie išvyko iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo ir jų
palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiems nepriklausomybės
metu. Taip pat numatytos išlygos, kad dvigubą pilietybę išlaikyti
gali užsienyje gimę vaikai, jei kitos šalies pilietybę įgijo
gimdami, taip pat tie, kurie kitą pilietybę įgijo automatiškai per
santuoką su kitos šalies piliečiu.
