Taip į G.Landsbergio pareiškimus apie Liberalų sąjūdį užklupusias naujas bėdas dėl metus tiriamos politinės korupcijos bylos reagavo įtakingas valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Povilas Urbšys.
„Tai, ką daro G.Landsbergis jau panašu ne į bandymą parklupdyti liberalus, bet į kontrolinį šūvį“, – stebėjosi politikas, priminęs, kad dar rudenį G.Landsbergis neįžvelgė liberalų bėdų ir juos į valdžią tempė kone už ausų.
Rudenį problemų neįžvelgė
Buvęs Valstiečių ir žaliųjų sąjungos derybininkas prisiminė, kad su konservatoriais dėl valdžios pernai rudenį vykusios derybos žlugo ir todėl, kad G.Landsbergis užsispyrė, kad truks plyš į jas būtų įtrauktas Liberalų sąjūdis.
Išgirdęs tokį konservatorių lyderio reikalavimą P.Urbšys tuomet viešai svarstė esą situacija dėl liberalų kelia nerimą. Buvęs aukštas STT pareigūnas pasidalijo abejonėmis, ar liberalams pavyks greitai išsikapstyti iš korupcijos skandalo, dėl to skeptiškai vertino jų galimybes šlietis prie valdžios.
P.Urbšys tuomet svarstė, kad korupcijos bylos tyrimas galėjo būti pristabdytas dėl rinkimų, kad tyrėjai nebūtų kaltinami politiniu veikimu.
Bet jis prognozavo, kad po rinkimų tyrimas gali plėstis. „Galbūt atsiras ir daugiau asmenų, kuriems gali būti pareikšti įtarimai“, – kalbėjo parlamentaras.
Politikas portalui teigė, kad šiais nuogąstavimais tada pasidalijo ir su G.Landsbergiu, bet pastarasis į tai nekreipė dėmesio. „Jis tik reikalavo „valstiečių“ nekaltumo įrodymų, o liberalų dėmės jam tada visai nerūpėjo“, – prisiminė P.Urbšys.
Parlamentaras stebėjosi, kad dabar liberalams konservatorių vedlys siūlo tikrintis melo detektoriumi, nors jau vykstant deryboms buvo kalbų, esą G.Steponavičiaus statusas byloje gali keistis – jo įkurtas fondas buvo krečiamas jau vasarą.
Užkirto kelią į postą
Beje, ir pats Liberalų sąjūdis nesiveržė į koaliciją. Jos lyderiai tada atviravo nebenorintys daugiau tūnoti konservatorių šešėlyje ir piktinosi, kad koalicijos partneriai derasi už juos neprašomi.
Konservatorių lyderis G.Landsbergis yra pripažinęs, kad pokalbius dėl būsimos valdžios su Ramūnu Karbauskiu ir Remigijumi Šimašiumi buvo pradėjęs dar prieš rinkimus.
Slaptuose politikų susitikimuose buvo derinama galimybė sudaryti trijų partijų koaliciją, tačiau po antrojo rinkimų turo pergalės skonį pajutę valstiečiai nesutiko su konservatorių reikalavimu prie koalicijos prijungti liberalus.
Pastarieji irgi muistėsi, o konservatoriai stebėjosi. „Mes nežinome, kas pasikeitė tarp pirmojo ir antrojo turo, kad tiek valstiečiai, tiek liberalai kategoriškai atsisako toliau diskutuoti dėl galimybės dirbti kartu. Dėl to apgailestaujame“, – po kurio laiko, kai žlugo valdžios dalybos, oficialiai pranešė konservatoriai.
Vėliau liberalai demonstratyviai užkirto galimybę G.Landsbergiui tapti Seimo opozicijos lyderiu. „Gali būti, kad jis liberalams negali atleisti ir už tai. Kai negali natūraliu būdu tapti lyderiu, tada bandai tokiu save parodyti“, – svarstė P.Urbšys.
Bando tapti teisuoliu
P.Urbšys stebisi, kad pernai kilus politinės korupcijos skandalui skubiai į Vilnių iš Briuselio sugrįžęs konservatorių lyderis taip dažnai keičia nuomonę apie strateginiais partneriais laikytus liberalus.
Parlamentaras mano, kad G.Landsbergis tai daro ne vien tik dėl politinės konkurencijos. „Panašu, kad konservatorių lyderis nori tapti teisuoliu, savotišku vyriausiuoju politikos tvarkytoju, kuris vienintelis žino, kurie yra geri, kurie blogi ir ką galima patraukti baudžiamojon atsakomybėm, ko ne“, – kalbėjo P.Urbšys, turėdamas galvoje ir neseniai vykusį Seimo balsavimą, kai konservatoriai užkirto kelią prokurorams perduoti jų bendražygį Mantą Adomėną.
Praleido progą patylėti
Balsuojant dėl M.Adomėno teisinės neliečiamybės konservatoriai išėjo iš Seimo salės. Paskui juos iš Seimo posėdžių patraukė „tvarkiečiai“ ir lenkai. Tuo metu Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai liko ir balsavo už tai, kad M.Adomėno teisinė neliečiamybė būtų panaikinta.
Anot P.Urbšio, taip elgtis juos raginęs Vitalijus Gailius, panašu, irgi užsitraukė G.Landsbergio nemalonę. Konservatorių lyderis pareiškimas, kad V.Gailius dėl politinės korupcijos bylos turėtų trauktis iš Seimo Antikorupcijos komisijos vadovo posto, šio politiko nenustebino.
„Bet jis praleido progą patylėti, nes tai jau tikrai panašu į kerštą už G.Landsbergio žmonos Austėjos verslui nepalankias šios komisijos išvadas. Po jų žlugo šiam verslui plėstis labai patrauklus projektas“, – dar vieną galima G.Landsbergio nesutarimų su liberalais giją atskleidė P.Urbšys.
Kaip žinoma, pernai parlamentinį tyrimą atlikusi komisija paprašė, kad Valstybės kontrolė įvertintų valstybės įmonės ir Karalienės Mortos mokyklos sutartis. „Dėl A.Landsbergienės veiksmų siekiant gauti naudos iš įmonės, valstybė galėjo patirti didelę žalą“, – prieš metus konstatavo V.Gailiaus vadovaujama komisija.
Konservatorių interesai keičiasi
P.Urbšys mano, kad G.Landsbergiui dabar tiesiog naudinga talžyti liberalus.
Anot parlamentaro, kuo bus blogiau liberalams, tuo geriau konservatoriams: „Juk E.Masiuliui dar nebuvo pranykusios antrankių žymės ant rankų, kai G.Landsbergis susikrovė lagaminus ir grįžo į Lietuvą.
Juk buvo akivaizdžiai matyti, kad dalį savo vertybių konservatoriai per rinkimus aukojo vien tik tam, kad persiviliotų kiek galima daugiau liberalais dėl skandalo nusivylusių žmonių.
Bet dabar konservatoriai mato, kad liberalai atgauna jėgas, gal net stiprėja.
Todėl G.Landsbergis bando užšokti ant naujos korupcijos skandalo bangos, pamiršdamas, kad ši byla dar visai neseniai jam netrukdė su liberalais dėtis į krūvą. Tada jam buvo naudingiau liberalus vestis kartu ir galutinai ištirpdyti savo šešėlyje. Dabar interesai keičiasi, todėl reikia tų kontrolinių šūvių, kad liberalai daugiau neatsigautų“.
P.Urbšys neįsivaizduoja, kaip po tokių liberalų „balinimo procedūrų“ konservatoriai gali tikėtis, kad buvę jų sąjungininkai kada nors norėtų sėsti prie bendro stalo ir kalbėtis.
Gali turėti naują sąjungininką
Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis irgi pripažįsta, kad puldami liberalus, konservatoriai smarkiai rizikuoja prarasti paskutinius galimus sąjungininkus.
Tačiau, anot politologo, tokia jų taktika jiems dabar yra naudinga. „Kaip žinoma, liberalų rinkėjai yra artimi konservatoriams. Antrasis liberalų rinkėjų pasirinkimas didžiąja dalimi yra būtent konservatoriai. Todėl, susilpnėjus liberalams, sustiprėja jų pozicijos, platėja jų rėmėjų gretos“, – svarstė L.Bielinis.
Be to, anot politologo, dėl politinės korupcijos skandalo liberalai tampa prasti sąjungininkai. „Tokie sąjungininkai, kurie populistiniame lygmenyje jau yra apkaltinti, nubausti ir net palaidoti, tampa nenaudingi. Kaip matome, G.Landsbergis gana lengvai manevruoja bendraudamas su premjeru S.Skverneliu ir gali būti, kad jau visai netrukus jis atras naujų sąjungininkų“, – kalbėjo L.Bielinis.
Prisiminė A.Guogos siūlymus
Kilus naujai korupcijos skandalo bangai, nieko nelaukdamas G.Landsbergis liberalų vadovybei pažėrė kaltinimų ir ultimatumų: „Arba jie visi investavo į nekilnojamąjį turtą Nidoje, arba Liberalų sąjūdžio vadovybė yra sistemiškai kormpuota“.
Konservatorių lyderis pareiškė, kad G.Steponavičius turi nieko nelaukdamas atsisakyti Seimo nario mandato ir žadėjo jau penktadienį pradėti pokalbius dėl tolesnio bendradarbiavimo su liberalais.
G.Landsbergis Liberalų sąjūdžio situaciją lygino su Darbo partijos istorija ir ėmė antrinti iš europarlamentarui Antanui Guogai, kurį liberalai atsikratė praėjusią vasarą.
Konservatorių lyderis Žinių radijo laidoje svarstė, kad galbūt A.Guoga buvo teisus, kai skandalo pradžioje partijos lyderiams siūlė pasitikrinti melo detektoriumi: „Stebėdami dar vieną korupcijos istoriją galime klausti, kas dar yra įsivėlęs ir kiek giliai aptiktume saitų, jeigu jau dabar du partijos vadovai buvo tiesiogiai susitepę su „MG Baltic“ koncernu, dalyvavo finansinėse transakcijose.
Mes matėme ir gerai prisimename Darbo partiją, kurios byla su visais įtarimais vilkosi visą dešimtmetį, taip diskredituodama ir politinę sistemą, ir apskritai bet kokias diskusijas apie teisinius principus.
Man keisčiausia, jog nustebusių dėl G.Steponavičiaus buvo labai nedaug.
Gal daugiau patys liberalai buvo šokiruoti, bet net pats A.Guoga pasakė beveik iš karto, truputį pabuvęs partijos pirmininku, jog yra daugiau žmonių įsivėlusių. Jis pasiūlė gana drastiškas priemones, kurios tuo metu atrodė neadekvačios, neteisingos, bet šiandien, praėjus metams, atrodo, kad to reikėjo“.
R.Šimašius nesiėmė šluotos
Komentuodamas tolesnio bendradarbiavimo su Liberalų sąjūdžių galimybes, G.Landsbergis teigė, jog liberalai pagaliau turi imtis principingų veiksmų: „Situacija yra sudėtinga. Praraja kyla ne tarp politinių organizacijų, bet tarp tų, kurie pro pirštus žiūri į korupcijos apraiškas.
Dar prieš metus sakiau, kad tikiuosi, jog vadovybė bus principinga, rimtai pažiūrės į tuometinius iššūkius. O dabar mes matome tą patį, tai kiek galima tą virvę tempti?
Kalbu apie to meto vadovybę ir apskritai žmones, kurie priėmė sprendimus toje partijoje. R.Šimašius turėjo metus ir dar pernai mes sakėme, kad pasitikime juo ir jo noru partiją išvalyti. Kaip aš supratau, reikšmingų žingsnių tam išvalymui nebuvo imtasi.
Man šiek tiek apmaudu, kadangi buvo galima padaryti rimtesnius, griežtesnius sprendimus tam, kad šiandien visuomenės pasitikėjimas liberalais ir politinėmis partijomis apskritai negriūtų. Nes dabar akivaizdu, kad jis grius. Pateikti rimti kaltinimai ir prielaidos – labai griežtos, ir į tai žiūrėti pro pirštus tikrai negalima“.
Stebėjosi G.Landsbergio stiliumi
G.Landsbergio pamokslai liberalams ne juokais supykdė net ir nuolat besišypsantį jų lyderį R.Šimašių.
Konservatorių lyderiui sostinės meras priminė ir apie jo paties vizitus į STT, kur buvo apklausiamas dėl pokalbių su koncerno viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu. „Aš manau, kad toks stilius – kišti rankas į mėšlą ir juo drabstyti visus aplinkui aplinkui yra nederamas politikui“, – G.Landsbergiui atrėžė R.Šimašius.
