Kodėl toks transporto arterijų perkrikštijimo vajus? Infrastruktūros reforma? Kelininkai prasimanė laisvalaikio pramogą? Visai ne.
Taip vietos valdžia reaguoja į Delio sprendimą uždrausti prekiauti alkoholiu bet kokioje viešojo maitinimo vietoje bent per puskilometrį nuo plento. Ir kurios, pasitaikyk tu man taip, dažniausiai ir mėgsta įsikurti šalia kelio. Nes dar nuo dainos „Šalia kelio karčema“ laikų žinoma, kad įsikūręs kur nors vidury dykumos ar ledkalnio gali nesulaukti nė pirmojo lankytojo.
Indijos valdžia visai nenorėjo įstumti į bankrotą restoranų ir viešbučių. Ir valstijų iždui nukirpti pajamų iš alkoholio akcizo nenorėjo. Tiesiog ją skatino ir kilnus noras įveikti indišką karą keliuose, kuriame kasdien girti vairuotojai padaro iki 400 avarijų.
Bet, kaip primena tautosaka, gerais norais grįstas tas pats nacionalinis plentas jeigu ne į pragarą, tai į nesąmonių muziejų.
Mes netrukus irgi galėsime į jį įtraukti neseniai paskelbtas Vyriausybės siūlomas priemones kovai su girtavimu, kurios nuo A iki Z surašytos vadovaujantis vien geranoriškomis vizijomis. Ir lygiai taip pat prifarširuotas tų gerųjų vizijų įkvėptų nesąmonių.
Pavyzdžiui, draudimas bet kokia forma pardavinėti alkoholį masinių renginių metu. Kadangi teatras, tegu ir nedaugiatūkstantinis, vis dėlto yra gana masiškas renginys, norintiems per pertrauką aptarti pirmojo tenoro tembrą prie šampano teks tai daryti prie mineralinio. Grynai iš solidarumo su paslapčia į premjerą prasmukusiais girtuokliais, suprask, kad nevestum jų į pagundą. Bent jau taip kalba ministras A.Veryga.
Labai taurus noras, prie kurio iškart norisi prikergti dar radikalesnį. O kodėl „Traviatoje“ Alfredas dainuoja: „Pakelkim, pakelkim mes taurę linksmybės“ nejausdamas jokio solidarumo su žiūrovais, tarp kurių, savaime suprantama, kas antras po šios arijos tuoj nueis erškėčiuotu alkoholiko keliu? Kodėl negalima įpareigoti atitinkamai pakoreguoti tekstų? Argi ne gražiau skamba: „Pakelkim, pakelkim mes stiklą sveikatos“?
Juokas juokais, bet alkoholio draudimo metais JAV buvo teologijos praktikų, kuriuos samdė blaivybės entuziastai, kad ir Bibliją perrašytų kupiūruodami visas vietas apie vyną.
Kadangi niekas taip nemėgsta kartotis kaip kvailybės, nenustebkime, jei ir pas mus imsis perrašinėti dainų ir iš jų greitai sužinosime, kad žalias pienas – ne vanduo, o studentas – ne piemuo.
Beje, kalbant apie studentus. Pirmuose dviejuose kursuose jie galės mokytis, galės užsirašyti savanoriais ir ginti tėvynę, galės tuoktis, galės rinkti tiek vietos, tiek šalies valdžią. Visa tai jiems patikime, nes manome, kad tokio amžiaus žmogus jau gali šiek tiek savarankiškai mąstyti.
Ėėė, ne. Tuoktis, kurti firmas ir kariauti – tiek jam pilkųjų ląstelių užtenka. O, va, užsisakyti bokalą alaus – ne. Čia reikia augti iki 20 metų. Mat, anot to paties sveikatos apsaugos ministro, reikėtų iki 25 metų kilstelėti, nes tik tada pasiekiama psichologinė branda. Čia, aišku, įdomiai išeina, nes psichologiškai nebrandus asmuo gali ir vaikus gimdyti, ir Seimo rinkimuose balsuoti, bet tiek to.
Bet geriausias, aišku, draudimas gabentis ir laikyti alkoholinius gėrimus viešai matoma pakuote. Neduokdie, pasistatei vyno butelį ant palangės, kad visas kiemas matytų, jog iš kažkur nurovei 2005-ųjų Bordo kairio kranto derliaus. Nesistebėk, kad netrukus į duris paskambins rūstus tvarkos sergėtojas. Kodėl, pone, alkoholį viešai matoma pakuote išstatėte, kodėl tvirkinate psichologiškai nebrandžius kaimynus, a?
Ir įraitys jums baudą už nelegalią alkoholio reklamą. Ir teisingai. Nes juk seniai žinoma, kad vyno saulės šviesoje laikyti negalima – ima jis gesti ir mirti.
Todėl paplokime bent už tai, kad skatinama visai kitoniškų gerų norų ši Vyriausybė išmokys mus vyną saugoti tamsiose ir vėsiose vietose.