Šiuo metu – pats miško sodinimas. Bet daugeliui miškininkų ne vien tai galvoje. Turės jie darbą po mėnesio ar kito? Gaus atleidimo lapelius? O išeitines kompensacijas?
Dar gerai, kad urėdijų darbuotojai, gaudydami iš Aplinkos ministerijos sklindančias prieštaringas žinias apie reformą ir steigiamą įmonę valstybiniams miškams valdyti, apskritai įstengia dirbti.
Pasijuto lyg antrarūšiai
„Psichologiškai labai sunku. Visiems. Jaučiame, kad dalis tiesos nutylima. Nors kalbama, kad pirmajame reformos etape kris tik administracijos „galvos“, daugelis neabejoja, kad vėliau bus išsižadėta ir kitų miško specialistų.
Viską žadama perduoti į vienos naujos įmonės rankas. O gal bus kaip Latvijoje, kur neliko nei girininkijų, nei girininkų, nei eigulių. Kas tada atliks privalomus miškotvarkos darbus? Jei tai darys samdomos rangos įmonės, vadinasi, dabartinių 2000 miško darbininkų nebereikės.
Būtų mažiau baimės, jei reformos planas būtų suderintas ir aiškus. O dabar pati ministerija nuomonę kaitalioja kaip kojines“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo Šilutės miškų urėdas Vaidas Bendaravičius.
Kelis dešimtmečius šioje srityje dirbantis Kauno miškų urėdas Saulius Lazauskas prisiminė, jog tai ne pirmas kartas, kai Aplinkos ministerijos vadovybė miškininkus laiko tuščia vieta.
„Žinote, ką ši reforma reiškia? Ogi tai, kad apie 15–20 tūkstančių regionų gyventojų – su miškotvarkos darbais susijusių šeimų – bus priversti emigruoti“, – išrėžė S.Lazauskas.
Įvedė tiesioginį valdymą
Negana to, Kauno miškų urėdo tvirtinimu, šiuo metu pakibę investiciniai projektai: „Aplinkos ministerija įvedė tiesioginį urėdijų valdymą – joms uždrausta įsigyti technikos, mechanizmų, kurie būtini ūkinei veiklai.“
Kolegai pritarė ir Šilutės miškų urėdas V.Bendaravičius: „Praėjusių metų pabaigoje sutarėme, kad už urėdijos uždirbtus pinigus įsigysime sunkiosios technikos medienai traukti.
Būtina ją atnaujinti, nes turima vos gyva.
Bet sulaukėme žinios iš ministerijos, kad tai galima daryti tik esant didelei būtinybei. Kitaip sakant, sukitės, kaip išmanote. Šių metų investicijų planas iki šiol nėra patvirtintas.“
Savitas išsaugojimo būdas
Tuo metu aplinkos viceministras Martynas Norbutas tikino, kad vienas svarbių reformos tikslų – išsaugoti miškuose dirbančius žmones, nes eigulių, girininkų, medelynų specialistų sparčiai mažėja.
Pavyzdžiui, 2002-aisiais dirbo 1260 eigulių, o praėjusiais metais – vos 480, girininkų per šį laiką sumažėjo nuo 427 iki 339.
„Ten, kur sumažėja darbų, miško specialistams turėtų atitekti daugiau funkcijų. Jie nebus atleidžiami. Valstybinių miškų valdymo pertvarka palies tik administracinę grandį, tiksliau, išvers iš kėdžių urėdus“, – aiškino viceministras.
Teigiama, jog taip pat bus pasirūpinta, kad žmonių algos pagaliau pakiltų ir nebeliktų didelių jų žirklių.
Šiuo metu didžiausia eigulio alga (neatskaičius mokesčių) siekia 705 eurus, mažiausia – 368, vieni girininkai uždirba vos 658, kiti – apie 1100, didžiausia urėdo alga – 2175, mažiausia – 1340 eurų.
Nesusikalba ar nesikalba?
Vis dėlto aplinkos viceministras pripažino, kad diskusijos dėl reformos yra atsidūrusios aklavietėje – nors valdininkai esą susitinka su miškininkams atstovaujančiomis profsąjungomis, konstruktyvaus bendravimo nėra.
Tačiau miškininkai tvirtino, kad ministerija tik imituoja dialogą.
„Neteko girdėti, kad reforma būtų pristatyta bent vienoje urėdijoje.
Užuot tai padarę, Aplinkos ministerijos vadovai ir kiti valdžios atstovai miškininkus nepagrįstai apkaltino korupcija, neskaidrumu, išvadino sovietiniais reliktais, nomenklatūrinio valdymo simboliais ir bastionais. Jie save laiko teisiais, o mus niekina“, – nuoskaudas liejo Kauno miškų urėdas S.Lazauskas.
Ateitį mato skirtingai
„Jei Seimas balandį priims Miškų įstatymo pataisas, iki metų pabaigos ministerija taps visų urėdijų steigėja, Generalinės urėdijos – taip pat. Ji ir toliau koordinuotų visų urėdijų veiklą.
Bet finansų valdymas būtų valstybinės įmonės rankose, didieji viešieji pirkimai – irgi. Tai rekomenduoja ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.
Išskaidyta prekyba mediena neskatina didelių investicijų į Lietuvos medienos pramonę, nes dauguma žaliavos yra eksportuojama“, – teigė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktorius Donatas Dudutis.
Bet miškininkai mano, kad viešuosius pirkimus, apskaitą, prekybą mediena ir kitokią veiklą galima konsoliduoti negriaunant valstybinių miškų valdymo sistemos.
„Monopolizavus viešuosius pirkimus smulkūs medienos ruošos ir miškų ūkinių darbų paslaugas teikiantys rangovai bus priversti bankrutuoti. Ims dominuoti stambiosios užsienio kompanijos.
Urėdijoms netekus savarankiškumo, neliks konkurencijos – padidės šešėlinė veikla. Bus sudarytos išskirtinės sąlygos grupei asmenų, kurie, diskriminuodami kitus medienos pirkėjus, sieks kuo pigiau įsigyti medienos iš valstybinių miškų.
Tai smarkiai sumažins apvaliosios medienos pardavimo kainas tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose. Valstybė kasmet vidutiniškai praras apie 30–50 mln. eurų pajamų, ši suma kasmet papildys stambiojo medienos verslo savininkų kišenes“, – tokias įžvalgas pateikė Kauno miškų urėdas S.Lazauskas.
Braižomos būsimos reformos schemos
Pagal Aplinkos ministerijos projektą, iš šiuo metu veikiančių 42 urėdijų turėtų likti 25. Tiksliau, tai bus šiuo metu kuriamos valstybės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ regioniniai padaliniai.
Bus skelbiami konkursai eiti naujas urėdų pareigas.
Braižoma ir schema, kurioje nurodoma, kad kiekviename tų padalinių dirbs po 50 specialistų, o miško darbininkų – tiek, koks bus jų poreikis.
Dar viena kaktomuša
Aplinkos ministrui K.Navickui kreipusis į Generalinę prokuratūrą dėl galimo Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (LMPF) dokumentų klastojimo, šios organizacijos pirmininkė I.Ruginienė politiko veiksmus pavadino bauginimu ir šmeižtu.
„Šis ėjimas įrodo visišką ministerijos desperaciją. Aplinkos ministras nesugeba pateikti valstybinių miškų valdymo reformos plano ir įtikinti socialinių partnerių, todėl bando išgąsdinti profesines sąjungas teisėsauga. Tokie veiksmai rodo visišką nekompetenciją ir neprofesionalumą“, – sakė I.Ruginienė.
LMPF teigimu, federacija reikalauja dialogo, tačiau Aplinkos ministerija nesileidžia į kalbas, nes neturi ką pasakyti, todėl negirdėti jokių racionalių argumentų, o tik šmeižtas ir bandymas nutildyti.
Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija pareiškė toliau sieksianti, kad ši reforma pirmiausia būtų parengta profesionaliai ir apsvarstyta su socialiniais partneriais.
K.Navickas prokurorų paprašė išsiaiškinti, ar nebuvo suklastotas LMPF parengtas miškų urėdijų viešas kreipimasis dėl valstybinių miškų valdymo pertvarkos.
Kovo 7 d. Aplinkos ministerijoje esą gautas LMPF pirmininkės I.Ruginienės pasirašytas kreipimasis su 3150 miškų urėdijų darbuotojų parašų. Iš tos pačios miškininkų bendruomenės K.Navickas yra gavęs pranešimą, kad šis oficialus raštas nei savo turiniu, nei apimtimi esą neatitinka to dokumento, kurį pasirašė miškų urėdijų darbuotojai. (ELTA)
