Tokioms prezidentės Dalios Grybauskaitės pateiktoms pataisoms
Seimas yra pritaręs po pateikimo.
„Mes apeliuojame į Seimo narius ir prašome juos atidžiau
skaityti galiojančius teisės aktus ir nepasitikėti viena nuomone,
nes mes taip pat turime teisinį išaiškinimą ir, akivaizdu,
sieksime to teisingumo“, – spaudos konferencijoje antradienį
sakė asociacijos prezidentė Ramutė Mečkauskienė.
„Ozo“ gimnazijos direktorius Albinas Daubaras savo ruožtu
spaudos konferencijoje aiškino, kad kadencijos galėtų būti
įvedamos tik naujiems vadovams.
„Nemanau, kad būtų galima taikyti kadencijas atgaline data
tiems asmenims, su kuriais sudarytos nuolatinio darbo sutartys. Mes,
švietimiečiai, kurie dirbame 26 ar 30 metų šioje srityje, savo
visą gyvenimą suorientavome į šitą veiklą, su valstybe sudarėme
nuolatinio darbo sutartį ir manome, kad be rimto pagrindo, be rimtų
kaltinimų neturėtume būti atleisti iš avo užimamų pozicijų.
Kita kalba – jei valstybė mano, kad švietimui būtų naudingos
trumpalaikės vadovų kadencijos vieno ar kito termino, su naujai
priimamais iš tikro būtų logiška (pasirašyti terminuotas
sutartis) – jie, jauni žmonės, kurie nusiteikę vadovauti
švietimo įstaigoms, žinotų, kur jie eina, paprastai kalbant
žinotų, kad eina penkeriems metams ir strateguotų savo asmeninį
gyvenimą ir profesinę veiklą“, – dėstė A.Daugaras.
Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius pažymėjo,
kad nutarus įvesti kadencijas svarbu vadovui suteikti daugiau teisių
formuoti kolektyvą.
„Jeigu mes norime direktorius keisti, visuotiniu būdu juos
varyti į kitas mokyklas, tai suteikime tada direktoriams teises tose
mokyklose atitinkamai formuoti ir savo kolektyvus. Savaime suprantama,
kad mokyklos direktorius, atėjęs į kitą mokyklą, greičiausiai
negalės susiformuoti nei savo pavaduotojų kolektyvo, galų gale jis
negalės laisvai disponuoti ir mokytojų kolektyvu“, – sakė
S.Jurkevičius.
Pagal prezidentės teikiamą projektą, kurį toliau svarstys
Seimo komitetai, mokyklos vadovas būtų skiriamas penkerių metų
kadencijai ir nustatyta, kad tas pats asmuo gali vadovauti tai pačiai
švietimo įstaigai ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Taip pat numatyta, kad vadovo atrankoje nedalyvautų politikai bei
politinio, asmeninio pasitikėjimo asmenys.
Siūloma įvesti ir kasmetinį švietimo įstaigų veiklos
vertinimą, numatant, kad dvejus metus iš eilės nepatenkinamai
įvertintas vadovas būtų atleidžiamas iš pareigų.
Mokyklų vadovai aiškina, kad ir dabar užtenka instrumentų
atleisti netinkamai dirbančius vadovus.
„Šiaip vadovų darbas yra vertinamas kas vieneri metai,
kiekvienų metų pabaigoje vadovai turi pateikti ataskaitas steigėjui
apie nuveiktus darbus, apie tai, kaip jie įgyvendina sufomuluotus
tikslus arba užduotis. O Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra
vertina mokyklą kas penkeri metai – pačią mokyklą, vyksta
išorinis vertinimas. Ir kaip jau sakiau, atestacija vyksta vadovams
kas penkeris metai, ją organizuoja speciali komisija“, – spaudos
konferencijoje sakė R.Mečkauskienė.
Pasak pataisas kovo viduryje Seimui pristačiusios prezidentės
patarėjos Saulės Mačiukaitės-Žvinienės, priėmus minėtas
pataisas, būtų užtikrintas skaidrus ir depolitizuotas švietimo
įstaigų valdymas, didinama vadovo atsakomybė ir atskaitomybė,
stiprinama mokyklų savivalda, skatinamas švietimo tolygumas visoje
šalyje bei kokybė.
