Kaune palaidotas kompozitorius Kęstutis Lušas

2017 m. kovo 27 d. 14:08
Pirmadienį Kaune palaidotas 59 metų džiazo pianistas, kompozitorius, prodiuseris Kęstutis Lušas.
Daugiau nuotraukų (18)
Vyras užgeso praėjusią savaitę ligoninėje, kai pralaimėjo sekinamą kovą su plaučių vėžiu.
Į paskutinę kelionę palydėti kūrėjo atvyko daugybė žinomų jo bičiulių – festivalio „Kaunas Jazz“ steigėjas Jonas Jučas, dainininkai Romas Bubnelis, Ovidijus Vyšniauskas, „Rondo“ siela Aleksandras Ivanauskas, Gintautas Kirkila-Klarkas, humoristė Hana Šumilaitė, žurnalistas Rolandas Paulauskas, architektas Audrys Karalius, poetė Tauvyda Marcinkevičiūtė.
Iš Izraelio į draugo laidotuves atvyko ir 1969 metais Kaune įkurtos roko grupės „Raganiai“ narys Natanas Gitkindas.
Prie velionio kapo skambėjo poezija ir dainos. Dainavo Saulius Bareikis, eiles skaitė T.Marcinkevičiūtė, skambėjo ir G.Patacko kūrinys, parašytas gedint K.Lušo.
Džiazo kūrėjas buvo pašarvotas Kauno Gerojo Ganytojo bažnyčios šarvojimo salėje, laidojamas Seniavos kapinėse.
Vienas ryškiausių
Po paskutinių savo pasirodymų 2012-aisiais „Kaunas Jazz“ ir Pažaislio festivaliuose, vėliau po bandymo įkurti Vilniuje džiazo klubą K.Lušas buvo tarsi pasitraukęs į šešėlį, kaip ir ilgus metus prieš tai.
Tačiau laikas neištrins menininko darbų, įrašiusių jį į Lietuvos džiazo istoriją.
K.Lušo kolegos neabejoja, kad jis buvo vienas ryškiausių Kauno džiazo muzikantų. „Kęstutis kūrė įdomią muziką ir gerai grojo. Kauno publika jį sutikdavo tikrai šiltai“, – pasakojo festivalio „Kaunas Jazz“ steigėjas Jonas Jučas.
Šiame festivalyje K.Lušas pasirodė šešiuose skirtinguose projektuose. Tik jo dėka 1994-aisiais į festivalį iš emigracijos grįžo padainuoti buvusi ilgametė pianisto scenos partnerė, iškili džiazo vokalistė Marina Granovskaja.
K.Lušas muzikavo su daugeliu šalies džiazo meistrų, dažnai dalyvavo ir Birštono džiazo festivalyje.
Ypač įspūdingi buvo jo pasirodymai su saksofonininku Petru Vyšniausku, atvėrę kelius į prestižines užsienio džiazo scenas, tarp jų – Suomijos „Pori Jazz“ festivalį, Vienos džiazo festivalį Austrijoje.
Anot kūrėjo pažįstamų, su Kęstučiu bendrauti nebuvo paprasta dėl jo sudėtingo charakterio. Jis turėjo ribotą draugų būrį.
Ypač artimi ryšiai velionį siejo su poetu Gintaru Patacku. „Šitą netektį prilyginu išdaviko peilio dūriui į nugarą. Nuo vienų žmonių sklinda šaltis, nuo kitų – šiluma. Jis buvo vienas tų karštakraujų gyvūnų – teisingas, aistringas, tiesos ieškantis genialus kompozitorius.
Mes su juo krūvą dainų buvome parašę. „Gulago univermagas“ tapo kone klasika“, – kalbėjo G.Patackas.
Kūrėjas prisiminė, kad K.Lušo kūryba Kaune ne vienam išvarvindavo ašarų.
***
Mirus K.Lušui, jo bičiulis poetas G.Patackas parašė eilėraštį, kuris skambėjo ir velionio laidotuvėse:
Bičiulis mirė, nebėra bičiulio
nei bičių jo paklydusių miške.
Kažkur toli jo baltas kūnas guli,
o veidas šviečia šypsena taikia.
Ir glaudžiasi dabar jis pas dievulį,
o aš jo aplankyti negaliu.
Atrodo, užmiršau visai bičiulį,
nes neįvyko mūsų randevu,
tik haskis kaukė į mėnulį.
Jis gaubia Kauną nežinia juoda
širdis atrodo iš manųjų
regėjimų ir lėks su raketa.
Nekauk, šunie, nes prisišauksi mirtį
ir laidoti tavęs nebus jau kam.
Jaukai juokais – atremti žaibo kirtį
gyviesiems tenka, o ne palaikams.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.