Lietuvos gyvenimo spalvos: kerinčios ir stebinančios

Gelsvomis spalvomis etnografiniame Varėnos kaime Dzūkijos nacionaliniame parke nušvito 11 sodybų. Per metus čia pakeisti 29 gyvenamųjų namų ir ūkinių pastatų – svirnų, kluonų, tvartų, pirčių – stogai, gonkos, langai ir langinės, durys, vėjalentės, kitos mažosios architektūros detalės, tvoros, šulinių stogeliai. Senoviniame kaime sumažėjo tradicinę medinę architektūrą darkiusių šiferio stogų. Gontais – maumedžio lentelėmis perdengti trobų, o drebulinėmis skiedromis kitų pastatų stogai. Prie keraminėmis plytomis suremontuotų kaminų įrengtos kibirkščių gaudyklės. Žinomo gamtininko Tado Ivanausko su žmona Honorata 1918 m. įkurtos pirmosios Pietryčių Lietuvoje lietuviškos mokyklos Jono Miškinio pastate naujai pakeista ir nemaža dalis sienojų, gonkos. Kaimo bendruomenei „Musteikos pirkia“, parengusiai 540 tūkst. eurų vertės projektą išskirtinei medinei architektūrai išsaugoti ir atnaujinti, 480 tūkst. eurų skyrė Norvegijos fondas „EEA Grants“, 10 proc. teko pridėti patiems gyventojams, o 5 proc. – Dzūkijos nacionaliniam parkui.

Neseniai prasidėję Varnių tilto kapitalinio remonto darbai įgauna pagreitį. Nuo šio trečiadienio statybviete virto visa dešinioji tilto pusė. Rekonstrukciją planuojama užbaigti iki rugsėjo pradžios.

Pagrindinės šį tiltą laikančios konstrukcijos buvo geros būklės, tačiau važiuojamąją dalį buvo būtina remontuoti kuo greičiau. Dėl netinkamos hidroizoliacijos, suirusių siūlių tilto gelžbetonines konstrukcijas nuolat merkdavo lietus ir tai jas silpnino.

Klinikinėje ligoninėje tuberkulioze sergantiems vaikams vakar pražydo „Svajonių ramunė“. 30 kvadratinių metrų ploto instaliaciją menininkui V.Žebrauskui padėjo kurti moksleiviai. Medikai ant ramunės užrašė linkėjimus sergantiems vaikams, o mažieji pacientai – svajones.

Fondo „Saulės smiltys“ savanoriai kasmet Tarptautinę tuberkuliozės dieną rengia akciją „Baltos ramunės diena“. Jos metu su savanoriais bei miesto mokyklų moksleiviais pagaminama šimtai popierinių ramunių.

Policininkai narplioja, kokiems piktadariams užkliuvo 20-metis vaikinas. Jis tikina, kad internetu kažkas išplatino jo nuogo nuotraukas. Intymios nuotraukos sukėlė lankytojų susidomėjimą, iškart pasipylė įvairiausi komentarai.

Kupiškėno nuomone, taip pasielgė kažkas iš pažįstamų. Apie tai jis kalbėjosi su draugais, bet nė vienas neprisipažino.

Karių savanorių pratybose yra galimybė pamatyti ir labai įdomių dalykų. Tuo įsitikino Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 507 pėstininkų kuopoje tarnaujantys savanoriai.

Jauni vyrai dalyvavo taktiniame žygyje po Utenos rajono miškus ir greta apleistos sodybos aptiko seną automobilį. Jo kėbulas buvo stipriai surūdijęs, ratai įaugę į žemę, o iš visų pusių pridygę medelių ir krūmų. Paaiškėjo, kad tai – vieno nagingo uteniškio kūrinys. Jis savo rankomis kadaise sukonstravo automobilį, kurį buvo pavadinęs „Bandomuoju“.

Garbaus amžiaus pensininkė, gyvenanti Šakių rajono kaime, tik atsitiktinai neliko be pastogės, kai ieškojo nukritusių centų. Monetos iš senolės saujos pažiro prie krosnies. Šeimininkė užsižiebė degtuką, pasilenkusi dairėsi centų ir iš pradžių nepastebėjo, kad sukėlė gaisrą.

Ugnis užgriebė šalia krosnies esančius drabužius, persimetė į kėdę, išdegino grindis. Laimė, senolės pagalbos šauksmą išgirdo greta gyvenantis sūnus, iškvietė ugniagesius ir pats tramdė ugnį.

Šakių rajono miestelio pakraštyje, prie valymo įrenginių, išdegė maždaug trys arai pernykštės žolės. Ugniagesiai mano, kad gaisrą galėjo sukelti elektros kibirkštis, nes žolė išdegė aplink aukštosios įtampos elektros stulpą, ant kurio yra vadinamasis kirtiklis.

Netoli Marijampolės esančiame miestelyje prie mokyklos vienas septintokas buvo apstumdytas ir apmėtytas kankorėžiais.

Į peštynes įsikišo vieno mušamo moksleivio 15-metis brolis. Jis septintoką pastūmė, šis atsitrenkė į duris.

Septintokas parbėgo į namus, pasičiupo metalinį strypą ir nulaužtų žirklių pusę ir sugrįžęs į mokyklą bandė patekti į 15-mečio klasę, grasindamas jį užmušti. Nelaimei už akių spėjo užbėgti viena pedagogė. Ji įpykusį septintoką kalbino, kol jis nusiramino.

Šakių rajono pakraštyje esančiame miestelyje, gerokai apleistame pastate, vidury dienos ėmė liepsnoti dvi sofos. Pastato šeimininkas gyvena kitame rajone, todėl šiame name nuolat prieglobstį randa asocialūs asmenys.

Ugniagesiai neabejoja, kad gaisras kilo dėl neatsargaus rūkymo. Ko gero, pastatas būtų visiškai supleškėjęs, jeigu ugnis būtų įsiplieskusi naktį.

Šeimyninę keramikos parodą galerijoje „22 laipteliai“ surengė Kauno Vytauto Didžiojo universitete sociologijos mokslus baigusi 25 metų Deimantė ir ten pat politikos mokslus krimtęs 34 metų Tomas Būdeliai.

Žmonos meninius kūrinius, kuriuose gausu šeimos gyvenimo simbolių, papildo vyro praktiški darbai – puodeliai, vazos, ąsočiai, bokalai. Jie ir savo vestuvių svečiams drauge kūrė dovanas – šešiasdešimt Tomo nužiestų indelių glazūravo ar dekoravo Deimantė.

Turgavietėje miesto centre po 2 metus trukusių statybų atidarytas paviljonas ir po tuo pačiu stogu įsikūręs naujas prekybos centras.

800 kvadratinių metrų turgaus paviljone įrengta 50 prekybos vietų, aprūpintų šaldytuvais ir skirtų prekiauti mėsa, žuvimi, konditerijos ir kitais maisto gaminiais. Bet prekeiviai neskuba čia keltis iš atvirų lauko prekybos vietų, nes paviljone mokestis už jas gerokai didesnis.

Alytaus rajono kaimo bendruomenė „Dėmesio centras“ po 28 metų pertraukos vėl džiaugiasi tradicinės lietuviškos malkomis kūrenos pirties malonumais.

Jomis patys ir turės rūpintis, o lėšų pirčiai įrengti skyrė Alytaus rajono savivaldybė, įkurtuvėms padovanojusi jai būtinų reikmenų, vantų ir kraujospūdžio matuoklį. Bendruomenė pati įsigijo parafino vonelę rankoms. Penktadieniais tris valandas persis moterys, o po to – vyrų laikas.

Savivaldybėje Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Renatas Požėla ir meras Ričardas Malinauskas, kaip Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas, pasirašė bendradarbiavimo sutartį.

VSAT ir LSA sieks suvienyti jėgas, įtraukdamos ir savivaldybių, ypač įsikūrusių pasienyje, bendruomenes drauge ugdyti gyventojų pilietiškumą, patriotiškumą, skatinti fizinį aktyvumą, įdomų poilsį ir užtikrinti jų saugumą, viešąją tvarką.

Kupiškio rajono kaime sloguojančiam ir kosinčiam 3 metų vaikui motina nutarė daryti inhaliacijas ir ant viryklės užkaitė puodą su vandeniu. Po virtuvę šmirinėjęs sūnus užkliudė puodą su verdančiu vandeniu.

Ištiškęs vanduo išsiliejo šalia jo ant grindų, tačiau vaikas paslydo ir griuvo ant nugaros į karšto vandens balą. Medikai nustatė antrojo laipsnio nudegimą. Karštas vanduo pažeidė apie 10 proc. kūno.

Prieš kelias dienas važiuodamas pro kaimą Rokiškio rajone 46 metų rokiškėnas atkreipė dėmesį į tvenkinio pakrantėje gulinčią valtį. Lygiai tokią pat iš jo vagišiai buvo pavogę 2015 metų vasarą. Tą kartą 250 eurų vertės irklinę valtį žmogus buvo palikęs gretimoje Juodupės seniūnijoje tyvuliuojančiame Ignotiškio ežere. Vagystės vietą nuo Bajorų kaimo skiria apie 10 kilometrų.

Paaiškėjo, kad tai ta pati valtis. Kol kas ji negrįžo į savininko rankas. Tyrimą pradėję policininkai ją saugo specialioje aikštelėje.

Aplink Vasaros estradą savaitgalį vaikštinėję tauragiškiai pastebėjo, kad garsiųjų tautodailininkų sukurtų skulptūrų dalys kėpso ant žemės – nyksta prieš 40 metų pastatytos skulptūros.

Jos kartais paremontuojamos, bet išskirtinio dėmesio skirti nesirengiama – skulptūrų ansamblis yra išbrauktas iš Lietuvos kultūros paveldo registro.

Nacionalinio čempionato „Makaronų tiltai 2017“ pirmajame atrankos etape Kėdainiuose dalyvavę Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos mokiniai užėmė 1 vietą ir pagerino Lietuvos rekordą.

Jaunuolių sumeistrautas tiltas iš makaronų atlaikė net 5,5 kg apkrovą. Kitas žingsnis – finalas Vilniuje balandžio mėnesį, kur susirinks tvirčiausius tiltus iš makaronų pastačiusios komandos.

Anykščių rajono miestelio Šv.Jono Krikštytojo parapijos klebonas Nerijus Vyšniauskas ramino Kavarsko krašte kilusį žmonių nerimą, nes manoma, kad bus griaunamas betoninis Kavarsko kryžius.

„Anykščių rajono savivaldybė ir Kavarsko seniūnija siekia, kad jis būtų tik restauruotas, apšviestas, sukultūrintas, sutvarkyta jo aplinka. Reikia tik džiaugtis, kad šios dvi institucijos, pasitarusios su manimi dėl kryžiaus ateities, imasi šios iniciatyvos gražinant Kavarsko kraštovaizdį“, – paaiškino klebonas N.Vyšniauskas.