Po prabangios puotos pareigūnams išnyko ir „nuodėmės“, ir įkalčiai

Nors pažeidimų buvo rasta daugybė, realios bausmės sulaukė tik prašmatnios puotos organizatorius Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (ŠRAAD) direktorius Kornelijus Škiela. Pastarajam apsispręsta paskirti griežtą papeikimą, nors dar neseniai užkulisiuose kalbėta apie pačią griežčiausią drausminę nuobaudą.

Nuobauda grėsė ir ŠRAAD direktoriaus pavaduotojui Rymantui Girdeniui, bet pastarasis apdairiai išsisuko. Pajutęs artėjančią grėsmę, buvęs STT Šiaulių valdybos viršininkas pasiprašė atleidžiamas iš pareigų.

Tiesa, ŠRAAD direktoriui K.Škielai buvo nurodyta iš savo kišenės sugrąžinti į ministerijos kasą 2300 eurų. Tačiau buvęs ilgametis FNTT Šiaulių valdybos viršininkas neišsigando – jau kreipėsi į teismą, kad šis panaikintų nuobaudą.

Aplinkos ministro sudaryta komisija aiškinosi ne tik prašmatnios puotos detales, bet domėjosi ir vilos „Dubgiris“ statybomis. Mat visiems akis badė Plinkšių kraštovaizdžio draustinyje iškilę statiniai, iškasti tvenkiniai, suardyta ežero pakrantė.

Aplinkos ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT), Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI), Žemaitijos nacionalinio parko (ŽNP) specialistų grupė išnagrinėjo esamą situaciją ir pateikė stulbinančias išvadas.

Konstatuota, kad draustinyje esanti sena sodyba galėjo būti rekonstruota ir pritaikyta kaimo turizmo paslaugoms teikti. Tačiau leisti statyti poilsio, paslaugų ir maitinimo pastatus „nebuvo teisinio pagrindo“.

Pažymėta, kad vienas žemės sklypas užstatytas nesilaikant teisės aktų – užstatymo tankis siekia apie 100 proc., nors didžiausia leistina riba – 20 proc. Rekonstruojant sodybą čia iškilo daugiau statinių nei oficialiai leista.

Prieita išvados, kad pasirašant rekonstrukcijos užbaigimo aktą jame buvo pakeista pastatų paskirtis. Mažeikių aplinkosaugininkai privalėjo nubausti sodybos šeimininkus už pernelyg didelę iškastą kūdrą, bet to nepadarė – pažeidimo nefiksavo, baudos neskyrė, o žalos gamtai neskaičiavo.

Komisija pažymėjo, kad į įstatymus nusispjauta ir tvarkantis ežero pakrantėje. Čia buvo performuota kranto linija, perstumdytas žemės paviršius, apsėta veja, įrengta valčių prieplauka, suformuotas pylimas, pastatytas šunų aptvaras, įrengti šviestuvai.

Išnyko ir „nuodėmės“, ir įkalčiai

Per tyrimą išsiaiškinti neteisėtus veiksmus laiminę valdininkai, bet juos nubausti nepavyks. Mat daugumą „nuodėmių“ jau yra ištrynęs laikas – valdininkus gelbsti senaties terminas.

Dėl senaties piniginės praverti nereikės ir „Dubgirio“ šeimininkams, kurių padaryta žala kraštovaizdžio draustiniui skaičiuojama dešimtimis tūkstančių eurų.

Tad lengviau gali atsikvėpti Mažeikių savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Daiva Štakonaitė, ŠRAAD Mažeikių agentūros vedėjas Nilius Kupliauskas, buvusi ŠRAAD Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus vedėja Virginija Kozakienė (dabar triūsia Aplinkos apsaugos agentūroje. – Red.), VTPSI atstovas Rimantas Pikturna, ŽNP direkcijos direktoriaus pavaduotojas Giedrius Norvaišas.

Per tyrimą paaiškėjo ir daugiau iškalbingų faktų. Pasirodo, išnyko nemaža dalis vilos „Dubgiris“ statybų dokumentų. Statybų leidimo nepavyko rasti nei Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, nei ŠRAAD, nei VTPSI archyvuose.

Savivaldybės klerkai tikino, kad dokumentą saugo tik iki statybų pabaigos, ŠRAAD atstovai gūžčiojo pečiais – suprask, jie neturi, o VTPSI archyvuose aptikta tik tuščia elektroninė laikmena. Vilos „Dubgiris“ savininkas Rimantas Norkus paaiškino, jog dalį dokumentų sunaikino gaisras, o likusią dalį – kažkas pavogė iš automobilio.

ŠRAAD išgarsino praėjusių metų rudenį surengta itin prabangi puota. Ją atskleidė portalo lrytas.lt atliktas tyrimas.

Surinkti faktai šokiravo visuomenę, mat aplinkosaugininkai atokioje ir prabangioje viloje šėlo spalio 6-7 d. Tuo pat metu Radviliškį niokojo milžiniškas gaisras – liepsnojo bendrovei „Gairelita“ priklausančios medienos apdirbimo atliekų kalnas.

Aplinkos ministerijos komisija nustatė, kad Mažeikių rajone ant Plinkšių ežero kranto esančioje „Dubgirio“ viloje renginį organizavęs K.Škiela „nepagrįstai iššvaistė valstybės lėšas, o renginio dalyviams leido mėgautis prabanga už valstybės pinigus“.

Vilos „Dubgiris“ savininkui iš viso buvo sumokėta 3600 eurų. Iš šios sumos 1400 eurų paskirta rąstinio namelio su pirtimi dviejų dienų nuomai.

Be to, nustatyta, jog už 9 renginio dalyvių nakvynę buvo sumokėta dukart. Mat 9 aplinkosaugininkai už apgyvendinimo paslaugą patys mokėjo po 100 eurų, o ŠRAAD už tą pačią paslaugą sumokėjo dar kartą. Negana to, paaiškėjo, kad už nakvynę smarkiai permokėta, mat oficiali nakvynės šiame komplekse kaina – 50 eurų.

Komisija apstulbo, kai išsiaiškino, jog renginiui buvo išnuomotas visas vilos „Dubgiris“ kompleksas – 4 hektarų teritorija su 4 pastatais. Ne pribloškė ir renginio dalyviams surengtas 5 muzikantų gyvo garso koncertas.

„Po renginio oficialios dalies, 2016-10-06 vakare renginio dalyviams išnuomotoje viloje „Dubgiris“ grojo muzikantai, išnuomotas namelis su pirtimi, vartojami alkoholiniai gėrimai. Tai įrodo, kad oficiali konferencija vakare tapo prabangiu pareigūnų pasilinksminimu, už kurį Šiaulių RAAD sumokėjo valstybės lėšomis“, – rašoma Aplinkos ministerijos specialistų

Per kilusį skandalą į viešumą iškilo ir sodybos savininko ūkininko Rimanto Norkaus bičiulystė su Plinkšių kraštovaizdžio draustinio teritoriją kontroliuojančio ŠRAAD Mažeikių agentūros vadovu N.Kupliausku. Mat šie du vyriškiai prieš kelerius metus buvo kartu išvykę netgi pamedžioti į Namibiją.

Informaciją apie vykusią prašmatnią puotą portalo lrytas.lt žurnalistui pavyko surinkti per dvi savaites, mat viskas buvo kruopščiai slepiama. Apie šį pasilinksminimą žinojo toli gražu ne visi ŠRAAD pareigūnai.

ŠRAAD vadovas K.Škiela irgi mėtė pėdas – buvęs ilgametis FNTT Šiaulių valdybos viršininkas kalbėti atsisakė ir ištisą savaitę teisinosi užimtumu.

ŠRAAD būstinė yra paversta į tikrą tvirtovę, nes čia gali įžengti tik laukiamas svečias. Visiems kitiems – durys užrakintos koduota spyna.

Įveikusiam šias užkardas portalo lrytas.lt žurnalistui ŠRAAD vadovai suteikti informaciją atsisakė – nekalbėjo nei K.Škiela, nei jo pavaduotojas R.Girdenis.

Kabinete užsidaręs ŠRAAD direktorius kitame kabinete buvusiam įstaigos atstovui spaudai Artūrui Konderauskui telefonu diktavo, ką sakyti žurnalistams. Mat ir šis pavaldinys į puotą nebuvo kviestas, tad jos detalių nežinojo.

Kilus skandalui, K.Škiela iš ministerijos atvykusiai tyrėjų grupei pasiaiškino: „Buvau girdėjęs, kad minėtas žurnalistas rašydamas straipsnius ne visada būna objektyvus, galimai rengia užsakomuosius straipsnius. Kuom dabar akivaizdžiai įsitikinau“ (kalba netaisyta. – Red.).

Po to K.Škielą pakirto ūmi liga ir jis ilgai nesirodė darbe. Puotoje nedalyvavęs R.Girdenis ligonlapiu nemojavo – neseniai atsisveikino su darboviete.

Ilgametis FNTT Šiaulių valdybos viršininkas K.Škiela visada garsėjo pažintimis su įtakingaisiais. Tad niekas pernelyg nenustebo, kai Aplinkos ministerijai vadovaujant Valentinui Mazuroniui būtent jis laimėjo konkursą į ŠRAAD vadovus.

Kelias į šiltą vietą atsivėrė dar nemenkam būriui buvusių pareigūnų. K.Škielos pavaduotoju tapo buvęs STT Šiaulių valdybos viršininkas R.Girdenis.

Gyvosios gamtos inspekcijos specialistu įsidarbino buvęs Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas Kęstutis Dičius, Administracinių bylų skyriaus specialistu – buvęs VMI pareigūnas Virginijus Keras, o Administravimo ir teisės skyriuje – buvęs STT agentas Kęstutis Valčiukas.

Panašia ekspareigūnų „prieglauda“ yra tapusi ir Respublikinė Šiaulių ligoninė. Į korupcijos skandalą įklimpęs šios įstaigos vadovas Petras Simavičius taip pat išskėstomis rankomis įdarbino ne vieną buvusį pareigūną.

Vienas jų – kyšiu karjerą nesėkmingai gelbėti bandęs buvęs Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Jonas Misiūnas.