„Vaikas jaučiasi kaltas ir ten, kur gyvena dabar, su tais žmonėmis, jiems pasakė, kad nori gyventi su manimi. Sakė, kad reikėtų nuraminti jį“, – trečiadienį po susitikimo su „Barnevernet“ tarnyba pasakojo Norvegijoje gyvenanti lietuvė G.Leščinskienė.
Moteris sakė, kad dėl tokių retų susitikimų ji nesutinka. Dažniausiai vaiko globos netekę tėvai jį gali pamatyti kas tris mėnesius, tačiau moters tai netenkina. „Teismas nusprendė, kad susitikimai turi vykti kartą per mėnesį. Apie tai mes kalbėjome ir toliau kalbėsime su advokatu“, – sakė pašnekovė ir pripažino, kad kreipsis į teismą dėl sūnaus susigrąžinimo.
Berniukas nebekalba lietuviškai
Lietuvė apgailestavo, kad praėjus daugiau nei dvejiems metams sūnus užmiršo lietuvių kalbą. Praėjusią savaitę pirmojo susitikimo metu su sūnumi ji bendravo norvegų kalba. Moteris viliasi, kad jam bus suteiktas lietuvių kalbos korepetitorius, kaip jai buvo žadėta.
„Vaikas laimingas ir ne kartą man sakė, kad nori namo. Paskui apsisukęs po kiek laiko sakė, kad kai užaugs, nori močiutę aplankyti. Visus atsimena, tik vardų neprisimena. Lietuvių kalba bandžiau šnekėti, bet nesupranta ir nemoka, nes užmiršęs“, – sakė moteris.
Motina pastebėjo, kad dingo berniuko aktyvumas ir jis atrodė labiau subrendęs ir nemažai paūgėjęs. „Jis buvo susikaustęs, emocijos daugiau kontroliuojamos, dėl kai kurių niuansų – labai sutrikęs. Kažkiek liūdnesnis“, – sakė pašnekovė.
Pasak moters, dėl to, ką jam teko išgyventi, natūralu, kad vaikas pasikeitė ir niekada nebebus toks, kaip anksčiau.
Pirmasis susitikimas vyko griežtomis sąlygomis – prižiūrint policijai, vaiko teisių specialistams. Norvegijos tarnybos bijojo, kad vėl nebūtų bandoma pagrobti berniuko, kaip buvo prieš dvejus metus.
„Kambaryje buvo dvi ar trys kameros, už užtemdyto stiklo irgi buvo dvi ar trys tarnybos darbuotojos. Stengiausi to nepastebėti. Aišku, ne viską atsiminiau, ką jam norėjau pasakyti, nes buvo įtampa“, – sakė pašnekovė.
Puolė motinai ant kaklo
Moteris negali pamiršti, kaip po ilgo laiko ją išvydęs sūnus stipriai apkabino ir du kartus pakartojo, kad nori grįžti namo.
„Santykiai neatšalo ir niekas nepasikeitė. Vien vaiko apkabinimai daug ką sako. Labai stipriai mane apsikabino, tiesiog jaučiau, kad labai pasiilgęs. Du kartus sakė, kad nori grįžti namo“, – prisiminė G.Leščinskienė.
Berniukas pasakojo, kad jam gerai sekasi mokykloje, žaidžia futbolą, turi daug taisyklių namie: „Negalima lakstyti, garsiai šaukti. Šiek tiek dresuojamas“, – nusišypsojo pašnekovė.
Moteris neklausė berniuko apie globėjų šeimą, kad nekiltų rūpesčių. „Kalbėjome apie jo kasdienybę, kaip jam sekasi, ką veikia, kur buvo atostogų ir pan. Po to žiūrėjome nuotraukas, kurias jam parodžiau. Jis žino, kad Lietuvoje buvo demonstracijos ir jis matė tai. Nežinau, kas jam parodė, ar jis pats, ar kažkas parodė, kad ten buvo užrašyta – „Grąžinkit mūsų vaikus“. Jis domisi ir paprašė užrašyti mano vardą ir pavardę, kad matytų, kaip rašoma. Paklausiau, ar turi „Facebook“, jis sakė, kad ne, ir tik nuo trylikos metų gali turėti“, – teigė pašnekovė.
Lietuvė kreipėsi į „Barnevernet“ tarnybą, kad ji informuotų motiną, kokia berniuko sveikatos būklė. Ji tik žodžiu moteriai pasakė, kad vaikas sveikas ir viskas gerai.
„Jo rankos labai sausėdavo, ir ta problema neišnyko, jos sausėja ir dabar. Jie turbūt naudoja tik paprastą kremą, o visus kremus, kuriuos aš daviau, kurie jam padėdavo, kai buvo pas mane, jie tiesiog išmetė. Paaiškino, kad pasibaigęs galiojimas, nors aš pasižiūrėjau, kad galiojimas buvo nepasibaigęs“, – stebėjosi lietuvė.
G.Leščinskienė džiaugėsi, kad pasirūpinta vaiko dantukais, – jie jau sutvarkyti.
