Premjeras pripažino, kad Seime pradėta svarstyti urėdijų reforma tapo rimtu valdančiosios koalicijos santykių išbandymu. Socialdemokratų paramos nesulaukę „valstiečiai“ persvarsto koalicijos sutartį. Pirmadienio pavakarę koalicijos partneriai bendrą darbą aptars Seime. „Dirbame panašiai kaip mažumos Vyriausybė“, – žurnalistams teigė premjeras S.Skvernelis.
Su koalicija dar gali darbuotis
Vyriausybės vadovas prisiminė praėjusią savaitę, kai socialdemokratai nepalaikė „valstiečių“ inicijuotos urėdijų reformos.
„Blogiausia, kad mes pasikalbame ryte. Kaip ir priimame bendrus sprendimus. O praėjusią savaitę posėdyje laukė vienas ar kitas sprendimas. Siurprizus aš, aišku, mėgstu, bet geriausia, kad galėtume prognozuoti savo veiklą. Tada prasideda energijos švaistymas tų klausimų naujesniam derinimui ir sąjungininkų ieškojimas tarp opozicijos“, – sakė S.Skvernelis.
Pasiteiravus, ar ketina toliau dirbti su koalicijos partneriais, premjeras sakė, kad šiuo metu nereikia niekur skubėti.
„Šiandien mūsų partneriai yra virsme. Jie ieško savo tapatybės, identiteto ir dalyvauja, vyksta procesai dėl partijos vadovybės pasikeitimo. Labai priklauso, kas taps socialdemokratų pirmininku, kokia bus suformuota nauja partijos vadovybė ir kiek ji bus įgali daryti įtaką Seimo narių veiklai Seime“, – sakė S.Skvernelis.
Pasiteiravus, ar konservatoriai „valstiečiams“ būtų geresni partneriai, S.Skvernelis teigė apie tai dar nesvarstantis. „Kol kas koalicijos sutartis galiojanti, veikianti, o jeigu įvyktų kitaip, tada reikėtų galvoti apie įvairius variantus.
Ši Vyriausybė iš principo gali tapti, būti mažumos Vyriausybė, gali būti formuojama ir kita koalicija, gali būti veikimas mažumos Vyriausybės su didžiausiomis opozicinėmis partijomis pasirašant atskirus susitarimus dėl strateginių pokyčių, reikalingų valstybei“, – teigė Vyriausybės vadovas.
Pasak premjero, šiandien nėra reikalo dar formalizuoti mažumos Vyriausybės. Tęsiamos diskusijos su partneriais socialdemokratais.
„Esminės reformos, kurios reikalingos, reikės ir reikia tartis su atskiromis politinėmis jėgomis, nes požiūriai yra skirtingi. Ypač tuose procesuose, kurie yra seni, susiformavę. Kai kam tikri simboliai. Mes šiandien dažnai sutariame, bet kai reikia pareikšti valią, Seime atsiranda įvairiausių priežasčių arba sprendimų, kurie būna siurprizai“, – teigė S.Skvernelis.
Ar esate pasiryžę paaukoti urėdijų reformą ar kitas reformas, kad išsaugotumėte koaliciją? „Manau, kad reikėtų paaukoti ką nors daugiau, kad įvykdytume tuos pokyčius, kurie valstybėje yra neišvengiami“, – sakė premjeras.
Pasak Vyriausybės vadovo, jei būtų padarytas kompromisas su urėdijų reformomis, priėjus prie kitų valstybinių įmonių vėl reikės palikti tą patį. Premjeras mano, kad reikia žiūrėti, ar koalicijos sutartis toliau turi prasmę. Premjeras siekia įvykdyti miškų urėdijų pertvarką, tačiau jai priešinasi pačios urėdijos bei kai kurie politikai.
Rimti išbandymai – švietimo ir mokesčių sistemos pertvarkos
S.Skvernelis teigė, kad rimti išbandymai lauks priimant švietimo reformą bei darant mokesčių sistemos pertvarką. Taip pat su sunkumais galima susidurti darant savivaldybių ir valstybių įmonių pertvarką bei kovojant su korupcija.
„Finišo tiesiojoje yra pertvarkos, susijusios su mokesčiais. Nuolatinis darbas vyksta su Finansų ir kitomis ministerijomis, kad galėtume kompleksiškai pateikti, ką reikia padaryti“, – sakė premjeras.
S.Skvernelis aiškino, kad kol kas niekas nekalba apie pokyčius, nes priėmus sprendimus vienu metu bus pateikta visa mokesčių sistemos pertvarka su konkrečiais teisės aktais ir įstatymų pakeitimais.
„Turime Valstybės kontrolės aiškiai ir profesionaliai parašytą išvadą, kokiomis lengvatomis naudojasi. Dabar mūsų klausimas atsakyti – ką tos lengvatos duoda ūkininkaujančiam asmeniui, ką duoda kaip pagrindine veikla užsiimančioms bendrovėms ir toms įmonėms, kurių daugiau nei 50 proc. veikla yra susijusi su žemės ūkiu“, – teigė premjeras.
Premjeras žada įvertinti, ar visos 25 lengvatos yra reikalingos, ir pripažino, kad nebus lengva tai įvertinti: „Nebus lengva, nes yra pozicija, kas yra dabar, viskas yra gerai. Jei paimtume bet kokią lengvatą, turime įvertinti, kokiam skaičiui žmonių ji atsilieps ir kokią tai daro įtaką sektoriaus vystymuisi.“
S.Skvernelis teigė nepriimsiantis sprendimų, dėl kurių Lietuvos žemės ūkis nebegalėtų konkuruoti tarptautinėse rinkose.
Ministrų kabinetas praėjusią savaitę patvirtino Vyriausybės programos įgyvendinimo planą, kurio vieni svarbiausių prioritetų – didinti pensijas ir pertvarkyti pensijų fondus. Pradėjęs eiti premjero pareigas S.Skvernelis žadėjo pokyčius be revoliucijų. Vienas pirmųjų žadėtų darbų – valstybinių įmonių pertvarka. Iš pareigų jau pasitraukė ilgamečiai „Lietuvos geležinkelių“, Registrų centro, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovai.
