Kelerius metus atliekų tvarkymo bendroves, bankroto administratorius ir aplinkosaugos pareigūnus buvo įsukusi stiklo afera, kurios uždanga pastaruoju metu ėmė skleistis.
Pamažu aiškėja schema, kaip bankrutuojančių įmonių turtą perėmė bankroto administratoriai. Jie, talkinant aplinkosaugos pareigūnams, užteršė atliekomis aplinką, o kaltę suvertė konkuruojančioms bendrovėms.
Ketverių metų istorija
Kineskopų stiklo ir kitos atliekos Vilniaus Savanorių prospekte ir kitose teritorijose neteisėtai buvo suverstos dar 2013 metais, tačiau iki šiol ši istorija nėra galutinai išpainiota. Beveik neabejojama, kad sostinėje atliekas suvertė teisių joms tvarkyti neturėjusi bendrovė „URS Technologies“, kurios direktorius ir vienintelis akcininkas buvo Dovydas Urvakis.
Vos tik „URS Technologies“ suvežė stiklo atliekas, įmonei kone iš karto buvo paskelbtas bankrotas.
Tokia procedūra – įprastas būdas atsikratyti skolų ar tiesiog paslėpti pėdsakus, ypač tuomet, kai jie veda nusikaltimų link.
Už aplinkos taršą D.Urvakiui ir jo bendrininkams gresia ieškiniai dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo ir didžiulės baudos.
Bandė perimti įrangą
Manoma, kad D.Urvakio suburtos bankroto administratorių grupuotės pirminis verslo planas buvo kitoks.
Verslininkas siekė kartu su bankroto administratoriais perimti bankrutuojančių atliekų tvarkymo bendrovių „Monmarkas“ ir „Lithuanian Glass Recycling“ turtą, kad vėliau, naudodamasis šių dviejų įmonių sukurta infrastruktūra, galėtų surašyti stiklinių pakuočių perdirbimo pažymas.
Juolab kad Lietuvoje jau netrūko patirties, kai verslininkai, išrašydami fiktyvias pakuočių pažymas už neva sutvarkytas atliekas, surinkdavo iš įmonių atliekų turėtojų pinigus, bet realiai nieko nedarydavo.
„Lithuanian Glass Recycling“ buvo investavusi į stiklo perdirbimo įrangą. Ji nuomojosi teritoriją Kaišiadorių rajono Vilūnų kaime, turėjo leidimus stiklo atliekoms perdirbti ir teisę pažymoms už perdirbtas stiklo pakuotes išduoti.
Tačiau bankroto administratoriui nepavyko perimti stiklo perdirbimo įrangos, tad jam liko milžiniška atliekų krūva Vilūnų kaime – į šią teritoriją buvo suvežta tūkstančiai tonų perdirbti skirto stiklo.
Sutarčių raizgalynė
Kita – „Monmarko“ – bendrovė valdė transporto priemonių parką ir turėjo konteinerių šiukšlėms surinkti.
Tuomet, kai ir šiai įmonei buvo paskelbtas bankrotas, jos turtą perėmęs bankroto administratorius neskubėjo pelningai parduoti konteinerių, o už gautus pinigus sutvarkyti šiukšlėmis užterštos teritorijos.
Atvirkščiai – bankroto administratorius sudarė sutartį su „URS Technologies“, kad ji perimtų „Monmarkui“ priklausančius konteinerius.
Kartu viešai buvo skelbiama, kad atliekoms sutvarkyti nėra pinigų.
Teisės aktai numato, jog bankroto administratorius privalo užtikrinti, kad bankrutuojanti įmonė vykdytų įsipareigojimus. Vadinasi, atliekų tvarkymo bendroves perėmę bankroto administratoriai privalėjo tinkamai sutvarkyti ir atliekas, ir teritoriją.
Bet taip nenutiko. Nors D.Urvakio įmonė „URS Technologies“ ir neturėjo teisės vykdyti atliekų tvarkymo veiklos, naudojo „Monmarko“ konteinerius, rinko į juos įvairias atliekas ir dalį jų suvežė į Vilnių.
Tai, kad ši įmonė suvežė kineskopų stiklą ir išpylė jį Savanorių prospekte, 2016 m. birželį administracinėje byloje patvirtino ir pats D.Urvakis.
Jis ir dienraščiui pripažino, kad rinko ir vežė „Monmarko“ konteinerius į sostinės Savanorių prospektą.
Apkaltino konkurentus
Užteršus aplinką kineskopų stiklo ir kitomis atliekomis, taip pat slepiant galbūt nusikalstamus pėdsakus, kaltė dėl užteršimo viešai buvo suversta didžiausiai „Žalvario“ konkurentei – įmonei Atliekų tvarkymo centrui.
Tie kaltinimai atrodė laužti iš piršto, mat Vilniuje supiltos kineskopų atliekos yra spalvotos ir didelių frakcijų, o Atliekų tvarkymo centre perdirbant senus televizorius susidaro smulkus švarus stiklas, kurį galima naudoti statybos pramonėje ar tiesiant kelius.
Tokia pat žaliava susidaro ir kitose legaliai kineskopų atliekas tvarkančiose įmonėse, pavyzdžiui, „EMP Recycling“.
Negana to, dokumentai liudija, kad Atliekų tvarkymo centras niekuomet „URS Technologies“ neperdavė jokio stiklo, o ta žaliava, kuri toliau tvarkyti buvo tiekiama „Lithuanian Glass Recycling“ ar kitoms įmonėms, buvo tinkamai sutvarkyta.
Tvarkytojų voratinklis
Neteisingai apkaltinti Atliekų tvarkymo centrą buvo palanku ne tik pačiam D.Urvakiui ir bankroto administratoriams, bet ir asmenims, kurie yra susiję su atliekų bei antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo įmones vienijančiu koncernu „Consus“.
Šio koncerno įmonės „Žalvaris“ ir „Lietmetas“ atliekų tvarkymo rinkoje faktiškai konkuruoja tik su Atliekų tvarkymo centru.
Iškalbinga detalė: visi šios mįslingos istorijos veikėjai nuolat kviečiami į „Consus“ ar jam pavaldžių įmonių finansuojamus atliekų tvarkymo forumus Druskininkuose.
Juose dalyvauja „Žalvario“ įkurta ir Giedriaus Mikulsko vadovaujama Pavojingųjų atliekų tvarkytojų asociacija.
Surado sąjungininkų
Tiriant kineskopų stiklo skandalą paaiškėjo, kad jo nuošalėje neliko ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas Marius Švaikauskas bei jam pavaldus Vilniaus miesto agentūros vadovas Evaldas Matonis, palaikantis ryšius su bankroto administratoriais ir abejotinos reputacijos atliekų tvarkytojais.
Valdininkai įtariami ne tik galimais korupciniais ryšiais su įvairiomis verslo grupuotėmis, bet ir piktnaudžiavimu tarnyba, dokumentų klastojimu.
Mokslininkų ir atliekų tvarkymo ekspertų vertinimu, kineskopų stiklo atliekos yra nepavojingos.
Bet vienus verslininkus palaikantys, o kitus gniuždantys Vilniaus aplinkosaugos pareigūnai šioje stiklo istorijoje bando teigti priešingai ir taip klaidina visuomenę.
Tikino atsidūręs ugnyje
D.Urvakis, kurio pavardė šmėžuoja stiklo atliekų skandale, situaciją aiškino aptakiai.
„Situacija ne šiaip sau užsitęsė. Kiek žinau, abu bankroto administratoriai – ir „Monmarko“ Sigitas Lušinskas, ir „Lithuanian Glass Recycling“ Giedrius Mikulis – kariauja su teritorijos, esančios Savanorių prospekte, šeimininkais.
Antra, su aplinkosaugininkais teismuose ne vienus metus vyko ginčai.
Buvo aiškinamasi, ar tas stiklas pavojingas aplinkai, ar ne.
Mano žiniomis, šiuo metu stiklo mėginiai yra išsiųsti tirti į laboratoriją Vokietijoje.
Prieš keletą metų, kai ir Kaišiadoryse buvo rasta apie 16 tonų analogiškų atliekų, Kauno aplinkos apsaugos agentūros prašymu jos buvo ištirtos.
Nustatyta, kad šis teršalas pavojingas aplinkai.
Bet anuomet, 2013-aisiais, man dar priklausiusi „URS Technologies“ šiame procese dalyvavo tik tiek, kad, „Monmarko“ administratoriui nusamdžius, surinkome po Vilnių išbarstytus šios bankrutuojančios įmonės konteinerius ir suvežėme juos į nurodytą teritoriją. Mūsų misija tuo ir baigėsi“, – sakė D.Urvakis.
Verslininko tikinimu, „URS Technologies“ netvarkė atliekų – nei rinkdavo, nei veždavo.
„Atlikome tik bankroto administratoriaus patikėtą darbą. O ir aš pats netrukus pardaviau savo įmonę. Kiek žinau, ji taip pat jau yra bankrutavusi.
Pirkėjai ketino iš „Monmarko“ bankroto administratoriaus nuomotis tuos konteinerius. Bet Lietuva šiam verslui per maža, tad ir riogso tie surūdiję konteineriai nejudinami.
Painiavos čia nėra tiek daug, kiek gali atrodyti. Tačiau ir mane bandoma įkišti į fronto ugnį, kur kariauja kelios verslo grupės“, – aiškino D.Urvakis.
Aplinkos ministerija tebetęsia tyrimą
Redakcija pasiteiravo, kokių žygių ėmėsi Aplinkos ministerija bandydama išnarplioti nuo pat 2013-ųjų besitęsiantį kineskopų stiklo skandalą.
– Ar Aplinkos ministerija yra numačiusi naujų priemonių, kurios užkirstų kelią aplinkosaugos pareigūnų piktnaudžiavimui tarnyba, kad jie atsispirtų pagundai paremti kurią nors atliekų versle konkuruojančią įmonę?
– 2016-ųjų lapkričio 11-ją aplinkos ministro įsakymu buvo patvirtinti nauji reikalavimai, numatantys regioninės rotacijos principo taikymą vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę.
Ši tvarka nustatyta vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo nuostatomis ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo tam tikrais straipsniais.
Tai viena įgyvendinamos Aplinkos ministerijos kovos su korupcija programos dalių. Ji buvo patvirtinta dar 2003 m. sausį.
Aplinkos ministerijos sistemos kovos su korupcija programos įgyvendinimo priemonių 2015–2017 metų planas taip pat buvo patvirtintas siekiant pašalinti korupcijos, kuri gali atsirasti vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ir užtikrinant jos efektyvumą, pasireiškimo tikimybę.
– Įmonė Atliekų tvarkymo centras ne kartą kreipėsi į Aplinkos ministeriją dėl Vilniaus ir Kauno RAAD pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Inspektoriams ir jų tiesioginiams vadovams yra suteikta išimtinė teisė savarankiškai spręsti, kiek atlikti neplaninių patikrinimų.
Ar tai nesudaro dingsties korupcijai ir piktnaudžiavimui tarnyba?
– Šiuo metu atliekamas tyrimas pagal bendrovės Atliekų tvarkymo centro gautus skundus dėl Vilniaus RAAD direktoriaus Mariaus Švaikausko ir kitų departamento pareigūnų, kurie kontroliavo šią bendrovę, veiksmų.
Taip pat aiškinamasi, ar tie 43 patikrinimai, kuriuos Vilniaus RAAD pareigūnai atliko 2016 metais, yra teisėti. Tyrimas šiuo metu dar nėra baigtas.
– Atliekų tvarkymo centras pernai prašė, kad jo patikra būtų patikėta kuriam nors kitam – kito regiono – Aplinkos apsaugos departamentui. Taip pat prašė, kad išduotų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų patikrą atliktų kitas RAAD. Galbūt tai padėtų išvengti pareigūnų šališkumo ir galimo piktnaudžiavimo?
– Aplinkos ministerija yra gavusi šešis bendrovės Atliekų tvarkymo centro skundus dėl Vilniaus RAAD direktoriaus M.Švaikausko ir kitų departamento pareigūnų, tikrinusių bendrovę.
Šios įmonės skunduose buvo prašoma ir to, kad Vilniaus RAAD pareigūnai nedalyvautų atliekant Atliekų tvarkymo centro veiklos kontrolę.
Buvo motyvuojama, kad M.Švaikauskas ir kiti departamento pareigūnai galbūt yra neobjektyvūs, šališki, piktnaudžiauja tarnyba ir tendencingai veikia prieš įmonę.
Pritaikėme regioninės rotacijos principą, tad 2017 metais Atliekų tvarkymo centro padalinių Vilniuje (Riovonių g. 2A) bei Pramonės g. 11 Zavišonyse (Šalčininkų rajono savivaldybė) patikrą atliks Alytaus RAAD pareigūnai.
