Į klausimą, pritaria ar nepritaria, kad taikyti vaikams fizines
bausmes būtų uždrausta įstatymu, 30,7 proc. respondentų pasirinko
atsakymą visiškai pritariantys, o dar 37 proc. – pritariantys.
Taigi iš viso už fizinių bausmių draudimą pasisakė beveik 68
proc. šalies gyventojų.
12 proc. apklaustųjų tvirtino tokiam įstatymo įvedimui
nepritariantys, o tikrai nepritariančių buvo beveik vienas
procentas, rodo apklausos duomenys. Kaip pažymi RAIT, šio klausimo
aktualumą visuomenėje rodo tai, kad nuomonės nepareiškė tik 1,6
proc. apklaustųjų. Beveik 18 proc. atsakė nei pritariantys, nei
nepritariantys įstatymo įvedimui.
Statistiškai reikšmingai dažniau visiškam fizinių bausmių
uždraudimui pritaria jaunesni, 15–24 m. respondentai, taip pat
tarnautojai, moksleiviai bei studentai, Vilniaus bei Alytaus
apskričių gyventojai. Dažniau nepritaria asmenys su aukštesniuoju
išsimokslinimų, turintys vidutines pajamas (241–330 eurų vienam
šeimos nariui), darbininkai ir ūkininkai, Klaipėdos bei Telšių
apskričių gyventojai.
Reprezentatyvią 15–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų
apklausą tyrimų bendrovė RAIT atliko vasario 9–26 dienomis,
apklausti 1020 respondentų.
Seimas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas,
uždraudžiančias vaikams taikyti fizines bausmes, priėmė vasario
14 dieną. Nevyriausybininkai skaičiuoja, kad Lietuva tapo 52-ąja
šalimi pasaulyje, įtvirtinusia tokį draudimą.
Daug metų svarstytas įstatymas priimtas po tragedijos
Kėdainiuose, kai mirtinai buvo sumuštas keturių metų berniukas.
Pasisakantys prieš fizines bausmes argumentuoja, kad jos
pažeidžia vaikų teises, kenkia jų vystymuisi ir gali paskatinti
smurtą. Kritikai laikosi pozicijos, kad tokiu draudimu valstybė
pernelyg kišasi į šeimos gyvenimą, o bendrų įstatymų pakanka
bausti už pavojų keliantį smurtą.
