Ieva iš Kėdainių turbūt niekada nepamirš kelyje netoli Žeimių miestelio, Jonavos rajone, patirto išgąsčio ir išgyventų siaubo akimirkų.
Liekna ilgaplaukė, šią savaitę išgirdusi apie 26 metų bendravardės I.Strazdauskaitės, vykusios iš Plungės į Vilnių, mįslingą dingimą, dar kartą patyrė šoką.
35 metų kėdainiškė vėl prisiminė košmarą, kurį prieš kelias dienas buvo išgyvenusi važiuodama automobiliu „Mercedes-Benz“ netoli tos pačios miškingos vietos prie Žeimių.
Jauna moteris svarstė, kad automobilį „Audi A7“ vairavusiai I.Strazdauskaitei spąstus galėjo paspęsti tie patys užpuolikai, kurie praėjusią savaitę tamsoje tykojo aukos kelyje Jonavos rajone ir vijosi kėdainiškę netoli Žeimių.
Išskirtinį interviu „Lietuvos rytui“ Ieva ryžosi duoti drebančia širdimi. Moteris bijo sulaukti persekiotojų keršto.
Vis dėlto mintis, kad atskleisti nauji faktai gali padėti surasti mįslingai pradingusią plungiškę I.Strazdauskaitę ir jos užpuolikus, kėdainiškei Ievai buvo svarbesnė už baimę.
Pašnekovė viliasi, kad jos liudijimas gali padėti pagaliau išnarplioti kraupią, visą šalį sukrėtusią merginos dramą.
Vakar kėdainiškė Ieva sugrįžo į tą pačią vietą prie Žeimių, kurią supa miškai, ir prisiminė kraupias, siaubo filmo scenarijų primenančias lenktynes su nepažįstamais įžūliais užpuolikais.
„Taip, jos vietoje galėjau būti aš“, – virpančiu balsu ištarė I.Strazdauskaitės bendravardė.
Įkalnėje pradėjo stabdyti
– Kada ir kodėl atsidūrėte prie Žeimių? – paklausiau kėdainiškės Ievos.
– Vasario 28-osios rytą, tarp ketvirtos ir penktos valandos, važiavau į darbą iš Kėdainių pro Jonavą.
Buvo dar tamsu, kitų mašinų nebuvo matyti, vairavau atsipalaidavusi, nejutau įtampos.
Staiga netoli tos vietos, kur yra nusukimas į Žeimių miestelį, pastebėjau, kad mane seka automobilis.
Jis netikėtai atsirado, gal slėpėsi kur nors arba važiavo iš paskos išjungtomis šviesomis.
Pravažiuodama nemačiau, kad kas būtų stovėjęs šalikelėje arba važiavęs šalutiniais keliais.
– Ar iš karto supratote, kad jus seka užpuolikai?
– Ne, iš pradžių nieko bloga nenujaučiau. Maniau, kad mane tas automobilis aplenks.
Ta šviesios spalvos sedano tipo mašina apie dešimt ar penkiolika minučių važiavo paskui mane atsilikusi gal tris ar keturis metrus. Aplinkui buvo laukai.
Kai prie kelio prasidėjo miškingos vietos, tas automobilis mane aplenkė ir jau aš važiavau jam iš paskos.
Bet nepažįstamas automobilis neskubėjo atsiplėšti nuo manojo – jis važiavo tokiu pat atstumu kaip ir anksčiau, nutolęs kelis metrus.
Ta vieta išskirtinė – ten vis dingsta ryšys, neveikia mobilieji telefonai.
Privažiavome vietą, kurioje kelias kyla į kalną. Iš abiejų kelio pusių – miškai.
Įkalnėje tas automobilis netikėtai pradėjo pamažu stabdyti. Toje vietoje lenkti negalima.
Aš automatiškai taip pat ėmiau stabdyti. Pirma man į galvą šovusi mintis – kad kelyje atsirado kokia nors kliūtis.
Pamaniau, gal ant kelio iššoko kokie nors žvėrys. Ne kartą esu važiavusi tuo keliu ir taip nutikdavo.
Vyras skleidė agresiją
– Kelyje nebuvo žvėrių?
– Ne. Sustojau už to automobilio ir pamačiau, kad atsidarė jo galinės durelės.
Iššoko jaunas vyras. Man jis pasirodė tarsi įkaušęs.
Vyras atrodė agresyviai nusiteikęs, piktas.
Jis greitu žingsniu artinosi mano automobilio link.
Nepažįstamasis tarsi norėjo parodyti, kad įvyko kažkas negerai. Dar pagalvojau: ką aš tokio važiuodama galėjau padaryti, kad jie supyko?
– Ar iš mašinos, užkirtusios jums kelią, išlipo vienas vyras?
– Po kelių akimirkų pamačiau, kad ir vairuotojo durelės atsidarė.
Tada suvokiau, kad jų tikslas – ne ką nors išsiaiškinti.
Jiems reikėjo manęs ir jie norėjo įlipti į mano automobilį! Labai išsigandau.
Bet delsti negalėjau. Supratau, kad reikia kuo greičiau nešti muilą, kitaip gali baigtis blogai. Jau nežiūrėjau, kas išlips iš vairuotojo vietos.
Skubiai paspaudžiau greičio pedalą. Mano „Mercedes-Benz“ šovė į priekį. Aš juos aplenkiau ir pradėjau nuo jų bėgti.
Persekiotojai – iš paskos
– Ar tie vyrai jus vijosi?
– Kai jie sustojo priešais mano mašiną, išjungė variklį, jų automobilio šviesos užgeso.
Kai aš nuo jų ėmiau bėgti, pirmą kartą žvilgtelėjusi pro galinio vaizdo veidrodėlį pamačiau, kad už manęs – tamsu.
Bet kai pažiūrėjau antrą kartą, sužibo žiburiai – jie vėl užkūrė variklį ir įjungė šviesas.
Tie vyrai pasileido man iš paskos – ėmė mane vytis. Jie sparčiai artėjo prie manęs.
– Užpuolikai jums mynė ant kulnų?
– Tame kelyje maksimalus leidžiamas greitis – gal 90 kilometrų per valandą. Bet aš lėkiau beveik 160 kilometrų per valandą greičiu.
Labai bijojau, kad lenktynės nesibaigtų tragiškai, kad neįvažiuočiau į kokį pakelės medį. Vis dar buvo tamsu, o kelias ten nėra apšviestas.
Jie visą laiką mane vijosi. Buvau baisiai išsigandusi. Griebiau telefoną ir puoliau skambinti Bendrojo pagalbos centro telefonu 112. Turiu išsaugojusi skambučio laiką – 4 val. 27 min.
Atsiliepusiai operatorei pasakiau, kad mane vejasi nepažįstami vyrai, kad bandė mane sustabdyti ir įlipti į mano mašiną.
Operatorė mane sujungė su Jonavos policija. Bet nutrūko mobiliojo telefono ryšys. Tose apylinkėse jis dingsta – tai gerai žinau, nes nuolat tuo keliu važinėju.
Dar kartą skambinau, pagaliau pavyko.
Buvo jau 4 val. 31 min. Vėl paprašiau skubiai man padėti.
Neprivažiavus Jonavos miesto tie vyrukai mane pasivijo ir aplenkė. Tuo metu laikiau rankoje telefoną ir kalbėjausi su policijos pareigūnu.
– Lenkdami užpuolikai turėjo matyti, kad su kažkuo kalbatės. Ar jie dar kartą bandė jums užkirsti kelią?
– Aš nepaleidau iš rankų telefono. Jonaviškis pareigūnas, su kuriuo tada kalbėjau, pažadėjo pasiųsti patrulį manęs pasitikti. Persekiotojai nuo manęs atsikabino ir nuvažiavo Jonavos link.
Įvažiavus į Jonavą, prie kapinių, mane pasitiko patrulių automobilis. Buvau streso būklės, sunkiai galėjau net kalbėti.
Bet susitvardžiau ir papasakojau pareigūnams, kaip mane vijosi vyrai šviesios spalvos mašina, kaip jie užkirto man kelią.
Pareigūnai paklausė, kur tie vyrai nuvažiavo. Pasakiau, kad į Jonavą.
Manau, jie turėjo prasilenkti su patruliais.
Policininkai tada nesurašė protokolo, tiesiog palydėjo mane per Jonavos miestą ir aš pasukau Karmėlavos link.
Gerai įsidėmėjo vyriškį
– Ar galite apibūdinti vyrą, kuris ėjo jūsų link?
– Taip, aš jį įsidėmėjau ir net galėčiau atpažinti, nes jis man stovi akyse.
Tai buvo apie 30 metų, tamsiais plaukais, apie 1,70 metro ūgio, vidutinio kūno sudėjimo vyriškis. Jis vilkėjo juodą striukę.
– Ar jums kelią užkirtusioje mašinoje galėjo būti daugiau nei du vyrai?
– Taip. Kodėl vienas jų sėdėjo ant galinės sėdynės, o ne prie vairuotojo?
Galbūt todėl, kad vieta prie vairuotojo buvo užimta. Vadinasi, jų buvo mažiausiai trys.
Panaši į dingusią merginą
– Manote, kad tie patys vyrai galėjo užpulti jūsų bendravardę plungiškę I.Strazdauskaitę, kurios automobilis „Audi A7“ naktį į pirmadienį buvo rastas miške prie Žeimių miestelio?
– Man ta mintis kilo iš karto, kai tik pamačiau reportažą per televiziją apie dingusią merginą ir prie Žeimių rastą jos automobilį.
Anksčiau pati net pamanyti negalėjau, kad važiuojančią moterį gali kas nors užpulti. Pėsčią – taip, bet automobilyje?!
Atrodė, kad jeigu vairuoji automobilį, esi saugi, gali lengvai pasprukti.
Tačiau po to, ką man teko patirti, jau žinau, kad tai įmanoma ir kaip tokiais atvejais elgiasi užpuolikai.
– Jums suvirpėjo širdis išgirdus žinią apie I.Strazdauskaitės dingimą?
– Taip. Ir dabar aš save kaltinu, kad tada nepažiūrėjau tos mašinos valstybinio numerio. Gal juos būtų suradę?
Bet aš buvau labai išsigandusi, be to, buvo tamsu.
– Ar jūsų išvaizda panaši į I.Strazdauskaitės?
– Aš vyresnė už plungiškę, bet esu panaši į ją, tokio pat tipo, ilgaplaukė. Pasaloje laukę užpuolikai turbūt matė, kad prie vairo moteris.
– Ar jūs iš karto, kai tik buvo pranešta apie dingusią I.Strazdauskaitę, susisiekėte su policija ir priminėte jūsų persekiojimą?
– Iš karto paskambinau policijai, viską papasakojau, paprašiau iš naujo paklausyti mano pokalbio su Bendrojo pagalbos centro operatore įrašą.
Bet man susidarė įspūdis, kad tai jiems neįdomu. Jie padėkojo ir pažadėjo su manimi susisiekti.
Aš dvi dienas laukiau, bet policija taip ir nepaskambino.
Todėl ir ryžausi viską papasakoti „Lietuvos rytui“.
Manau, kad mano patirtis gali būti svarbi. Ir ne tik dėl I.Strazdauskaitės paieškos.
Gal tie patys užpuolikai keliuose persekiojo ir daugiau moterų? Gal mano pasakojimas ką nors išgelbės – merginos kelyje bus atsargesnės?
Paieška – Jonavos ir Kėdainių rajonuose
26 metų Ievos Strazdauskaitės ir su jos mįslingu dingimu susijusių įkalčių vakar policijos pareigūnai ir savanoriai ieškojo Jonavos ir Kėdainių rajonuose. Vakar paaiškėjo, kad dar pirmadienį buvo rastas merginos telefonas.
Prabangų mobilųjį telefoną „Apple iPhone 7 Plus“ pirmadienį apie vidurdienį kelyje Kaunas–Vilnius, tarp Elektrėnų ir Kaišiadorių, už viaduko ties Mijaugonių gyvenviete, aptiko automobiliu važiavęs vyras.
Telefonas mėtėsi ant asfalto, už ištisinės linijos – techninio sustojimo zonoje.
Aparatas atrodė kaip visiškai naujas – nebuvo nei jokių dužimo pėdsakų, nei įbrėžimų.
Pasidžiaugęs radiniu vyras greitai suvokė, kad jis gali priklausyti merginai, apie kurios dingimą buvo girdėjęs. Kai jis paskambino policijai, atvykęs pareigūnas patvirtino, kad taip ir yra.
Pasirodo, policininkai jau anksčiau buvo radę firminį tuščią „Apple iPhone“ dėkliuką ir I.Strazdauskaitės rankinę.
„Dėl šventos ramybės nutariau kuo greičiau atiduoti tą telefoną. Norėjau pasielgti sąžiningai. Džiaugiuosi, kad mano versija pasitvirtino“, – portalui 15 min.lt pasakojo telefoną radęs vyras.
Vakar po vidurdienio apie dvidešimt žmonių pajudėjo nuo Jonavos iki Žeimių miestelio, kuris yra už 10 kilometrų ir šalia kurio buvo rastas merginos automobilis „Audi A7“.
Žmones subūrusi jonaviškė Loreta Velch teigė atliekanti pilietinę pareigą: „Dabar gyvenu vien tik mintimi, kaip padėti merginai. Viliamės, kad ji gyva. Ieškome Ievos ir dieną, ir naktį – gal pavyks aptikti kokį nors jai priklausantį daiktą, kuris padės įminti dingimo mįslę.“
Trečiadienį teritorija buvo apžiūrėta iš kitos pusės nei antradienį. Tose vietovėse gausu vandens telkinių, pelkių. Kelių kilometrų spinduliu buvo šukuojami visi grioviai, pakelės, apleisti pastatai.
Jonaviškių bendruomenė sulaukė ir dviejų ekstrasensų pranešimų – jie nurodė skirtingas vietas, kurios esą atskleistų I.Strazdauskaitės dingimo paslaptį: vienas įvardijo Jonavos rajono Bukonių apylinkes, kitas – priešingą pusę.
„Nežinau, ar galima jais tikėti“, – skeptiškai atsiliepė L.Velch.
Vakar dingusios merginos jau ieškota ir Kėdainių rajone. Daugiau nei dvi dešimtys policijos pareigūnų su tarnybiniais šunimis (nuotr.) šukavo Kėdainių rajono apylinkes – įkalčių ieškota kelio Medekšiai–Nociūnai prieigose.
Ką jau pavyko išsiaiškinti pareigūnams? Pokalbį su policijos generaliniu komisaru Linu Pernavu apie dingusios merginos paiešką žiūrėkite šiandien laidoje „Lietuva tiesiogiai“ 18.40 val. ir 23.15 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją arba portale lrytas.tv.
